Mikrobiologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[File:Albert Edelfelt - Louis Pasteur - 1885.jpg | thumb | Naujoviški laboratoriniai indai ir eksperimentiniai metodai sukurti Louis Pasteur ir kitų mikrobiologų prisidėjo prie bakteriologijos mokslo suklestėjimo 19ame amžiuje.]] 1767 m. [[Antonie van Leeuwenhoek|Antonijus van Levenhukas]], kuris didžiają gyvenimo dalį praleido [[Delftas|Delfte]], [[Olandija|Olandijoje]], aptiko bakterijas ir kitus mikroorganizmus naudodamas savadarbį vieno lęšio [[Mikroskopas|mikroskopą]]. <ref name=":1">Nick L. (March 2015). "The Unseen World: Reflections on Leeuwenhoek (1677) 'Concerning Little Animal'". Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 370 (1666): 20140344. doi:10.1098/rstb.2014.0344. PMC 4360124. <nowiki>PMID 25750239</nowiki>.</ref> Levenhukas yra laikomas mikrobiologijos tėvu, nes jis pirmasis panaudojo mikroskopus mikroorganizmams tirti. <ref name=":1" /> Iki šių dienų išlikęs jo mikroskopas saugomas [[Utrechtas|Utrechto]] Universitete didina 266x, tačiau manoma, kad jis galėjo būti sukonstravęs ir geresnių. Atkūrus jo turėtas sąlygas pripažįstama, kad jis iš tiesų galėjo stebėti bakterijas ir kitus mikroorganizmus. <ref>Robertson LA. (May 2015) “Historical microbiology, is it relevant in the 21st century?” FEMS Microbiology Letters, 362:9. DOI: 10.1093/femsle/fnv057; PMID: 25846516.</ref> Nors Levenhukas dažnai cituojamas kaip pirmasis pastebėjęs mikrobus, [[Robert Hooke|Robertas Hukas]] buvo pirmasis stebėjęs pelėsių dauginimąsi mikroskopu dar 1665 m. <ref>Gest H (2005). "The remarkable vision of Robert Hooke (1635-1703): first observer of the microbial world". Perspect. Biol. Med. 48 (2): 266–72. doi:10.1353/pbm.2005.0053. <nowiki>PMID 15834198</nowiki>.</ref> Taip pat, kai kur teigiama, kad [[Jėzuitai|Jėzuitų]] kunigas vardu Atanazijus Kircheris buvo pirmasis stebėjęs mikroorganizmus. Kircheris, buvo vienas pirmųjų dirbusiu su šviesos projekcija, todėl manoma, kad jis buvo gerai susipažinęs su lęšių savybėmis. Jis parašė “Apie nuostabias gamtos struktūras tiriamas mikroskopu” 1964 m., kur teigė: “kas galėtų patikėti, kad actas ir pienas knibžda daugybe nesuskaičiuojamų kirminėlių”. 1658 m. jis išpublikavo savo Scrutinium Pestis (Maro tyrimas), kuriame teisingai nuspėjo, kad liga yra sukeliama mikrobų, nors tai, ką jis stebėjo, greičiausiai buvo raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai, o ne pats maro sukėlėjas. <ref>Wainwright, Milton (2003). An Alternative View of the Early History of Microbiology. Advances in Applied Microbiology. 52. pp. 333–55. doi:10.1016/S0065-2164(03)01013-X. <nowiki>ISBN 978-0-12-002654-8</nowiki>. <nowiki>PMID 12964250</nowiki>.</ref> [[Bakteriologija]] (mikrobiologijos sritis) susiformavo 19ame amžiuje. Jos pradininku laikomas Ferdinandas Konas (Ferdinand Cohn), botanikas studijavęs [[Dumblis|dumblius]] ir [[Fotosintezė|fotosintetines]] bakterijas ir atradęs keletą bakterijų, įskaitant ''Bacillus'' ir ''Beggiatoa''. Konas pirmasis sudarė [[Taksonomija|taksonominę]] bakterijų klasifikaciją ir pirmasis aprašė endosporas. <ref>Drews, G. (1999). "Ferdinand Cohn, among the Founder of Microbiology". ASM News. 65 (8): 547.</ref> Lujis Pasteras ([[Louis Pasteur]]) ir [[Robert Koch|Robertas Kochas]] buvo Kono amžininkai ir dažnai laikomi atitinkamai mikrobiologijos ir medicininės mikrobiologijos tėvais. <ref>Wainwright, Milton (2003). An Alternative View of the Early History of Microbiology. Advances in Applied Microbiology. 52. pp. 333–55. doi:10.1016/S0065-2164(03)01013-X. <nowiki>ISBN 978-0-12-002654-8</nowiki>. <nowiki>PMID 12964250</nowiki>.</ref><ref>Ryan KJ.; Ray CG., eds. (2004). Sherris Medical Microbiology (4th ed.). McGraw Hill. <nowiki>ISBN 978-0-8385-8529-0</nowiki>.</ref> Pasteras yra įžymus savo eksperimentais, kuriais paneigė tuo metu plačiai pripažintą savaiminio susikūrimo teoriją, kuri teigė, kad gyvi organizmai gali susidaryti savaime, o ne kylant iš kitų panašių organizmų. Pasteras, paneigęs šią teoriją, įtvirtino mikrobiologiją kaip naują biologijos mokslų sritį. <ref>Bordenave, G. (2003). "Louis Pasteur (1822-1895)". Microbes Infect. 5 (6): 553–60. doi:10.1016/S1286-4579(03)00075-3. <nowiki>PMID 12758285</nowiki>.</ref> Pastero vardas įamžintas jo sukurtame metode maistui konservuoti ([[pasterizacija]]). Jis taip pat sukūrė [[Vakcina|vakcinas]] prieš keletą ligų, tokių kaip [[juodligė]], naminių paukščių [[cholera]] ir [[pasiutligė]]. <ref name=":0" /> Kochas yra gerai žinomas dėl savo indėlio į mikrobų sukeliamų ligų teoriją, įrodžiusią, kad tam tikros ligos yra sukeliamos patogeniškų mikroorganizmų. Jis aprašė kriterijus, žinomus kaip Kocho postulatai, kurie nurodo ryšį tarp sukėlėjo ir ligos. Kochas buvo vienas iš pirmų mokslininkų, kurie tyrinėjo bakterijų išskyrimą iš aplinkos ir kultyvavimą terpės. Jis aprašė kelias naujas bakterijas, įskaitant [[Tuberkuliozė|tuberkuliozės]] sukėlėją ''Mycobacterium tuberculosis''. <ref name=":0" /> Pasteras ir Kochas atvėrė duris į mikrobiologijos pasaulį tirdami kelis medicinai svarbius mikroorganizmus, tačiau tikrąją mikroorganizmų įvairovę atskleidė 19ame amžiuje atlikti Martinus Beijerinck ir Sergei Winogradsky darbai. <ref name=":0" /> Beijerinck atrado [[Virusas|virusus]] ir jo darbai su [[Tabako mozaikos virusas|tabako mozaikos virusu]] padėjo pagrindus virusologijai. Didžiulį poveikį mikrobiologijai turėjo jo ištobulintos kultūrų išgryninimo technikos, paremtos mikroorganizmų auginimo terpėmis. Tai leido auginti didelę įvairovę mikrobų pasižyminčių labai skirtingomis fiziologinėmis sąvybėmis. <ref>Johnson, J. (2001) [1998]. "Martinus Willem Beijerinck". APSnet. American Phytopathological Society. Archived from the original on 2010-06-20. Retrieved May 2, 2010.</ref> Vinogradskis pirmasis aprašė chemolitotrofijos sąvoką ir atskleidė mikoroorganizmų vaidmenį geocheminiuose aplinkos procesuose. Jis pirmasis išskyrė tiek [[Nitrifikacija|nitrifikuojančias]], tiek [[Azoto fiksacija|azotą fiksuojančias]] bakterijas.<ref>Paustian T, Roberts G (2009). "Beijerinck and Winogradsky Initiate the Field of Environmental Microbiology". Through the Microscope: A Look at All Things Small (3rd ed.). Textbook Consortia. § 1–14.</ref><ref name=":0" />