Mikrobiologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dukas.ju (aptarimas | indėlis)
Bendrasis tekstas atnaujintas pagal išsamesnę anglišką versiją ir papildomus naujesnius mokslinius straipsnius.
Dukas.ju (aptarimas | indėlis)
→‎Istorija: Istorijos skiltis atnaujinta remiantis angliška vikipedijos versija ir papildomais šaltiniais.
Eilutė 1:
'''Mikrobiologija''' (iš graikų μῑκρος, ''mīkros'' - "mažas"; βίος, ''bios'' - "gyvyvėgyvybė"; ir -λογία, logia – mokslas) yra mokslas apie [[Mikroorganizmai|mikroorganizmus]], kurie yra [[vienaląsčiai]] (sudaryti iš vienos [[Ląstelė|ląstelės]]), [[Daugialąstis organizmas|daugialąsteliniai]] (ląstelių kolonija), ar neląsteliniai (neturintys ląstelės).<ref name=":0">Madigan M, Martinko J (editors) (2006). Brock Biology of Microorganisms (13th ed.). Pearson Education. p. 1096. <nowiki>ISBN 978-0-321-73551-5</nowiki>.</ref> Tai plati [[biologija|biologijos]] mokslų sritis, kuri apima smulkiųjų organizmų sandarą, jų gyvenimo būdą ir reikšmę [[gamta|gamtoje]], [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], [[pramonė]]je bei [[medicina|medicinoje]]. Mikrobiologija apima kelias disciplinas įskaitant [[Virusologija|virusologiją]], [[Parazitologija|parazitologiją]], [[Mikologija|mikologiją]] ir [[Bakteriologija|bakteriologiją]]. [[Protistai]] ir kai kurie [[grybai]] ([[mielės]] ir [[pelėsiniai grybai]]) yra eukariotiniai mikroorganizmai ir turi [[Plazminė membrana|membrana]] apsuptas [[Organelės|organeles]]. Prokariotiniai organizmai (kurie visi yra priskiriami mikroorganizmams) neturi membrana apsuptų organelių. Prokariotiniai mikroorganizmai apima [[Bakterijos|bakterijas]] ir [[Archėja|archėjas]]. <ref>Whitman, Whilliam B (2015). Bergey's Manual of Systematics of Archaea and Bacteria. John Wiley and Sons. doi:10.1002/9781118960608. <nowiki>ISBN 9781118960608</nowiki>.</ref><ref>Pace, Norman R. (2006). "Time for a change". Nature. 441 (7091): 289. doi:10.1038/441289a. ISSN 0028-0836. <nowiki>PMID 16710401</nowiki>.</ref> Tradiciniai mikrobiologijos metodai apima mikroorganizmų kultyvavimą, dažymą ir mikroskopavimą. Tačiau, tik nedidelis kiekis mūsų aplinkoje esančių mikroorganizmų gali būti kultyvuojami šiuo metu žinomomis sąlygomis <ref>Nitesh RA, Ludwig W, Schleifer KH (2011). "Phylogenetic identification and in situ detection of individual microbial cells without cultivation" Microbiological Reviews. 59 (1): 143–169. PMC 239358. <nowiki>PMID 7535888</nowiki>.</ref>. Bakterijų kultyvavimas prasidėjo daugiau nei prieš 150 metų. Šiuo metu aprašyta apie 12,000 rušių, tačiau spėjama, kad jų įvairovė siekia 10<sup>7</sup> ar 10<sup>9</sup> rušių. Pavyzdžiui, vandenynuose randamų Bakterijų ir Archėjų rūšių skaičius viršyja 37,000, o viename dirvožemyje galima rasti iki 54,000 rūšių.<ref>Overmann J, Abt B, Sikorski J. (September 2017). "Present and Future of Culturing Bacteria". Annual Review in Microbiology, 71:711-730. DOI: 10.1146/annurev-micro-090816-093449. PMID:28731846. </ref> [[Virusas|Virusai]] ne visuomet klasifikuojami kaip organizmai ir gali būti suprantami kaip labai paprasti mikroorganizmai arba kaip labai sudėtingos molekulės. Virusai, tai infekcinės dalelės, kurios dauginasi viduje gyvųjų organizmų ląstelių. Virusai infekuoja visas gyvybės formas nuo mikroorganizmų, įskaitant bakterijas ir archėjas, iki augalų ir gyvūnų. <ref>Koonin EV, Senkevich TG, Dolja VV. The ancient Virus World and evolution of cells. Biology Direct. 2006;1:29. doi:10.1186/1745-6150-1-29. <nowiki>PMID 16984643</nowiki>.</ref> Apie mikroorganizmų egsiztavimą buvo spėjama daugelį amžių anskčiau nei jie pirmą kartą pastebėti. Jėzuitų kunigas Atanazijus Kircheris (Athanasiuis Kircher) galėjo būti pirmasis apibūdinęs mikrobus, kuriuos jis minėjo stebėjęs piene ir pūvančiose medžiagose 1658 metais. Pirmą kartą mikroskopu pelėsinių grybelius mikroskopu stebėjo Robertas Hukas [[Robert Hooke|(Robert Hooke]]) 1666 metais. Antonijus van Levenhukas ([[Antonie van Leeuwenhoek]]) laikomas mikrobiologijos tėvu, nes jis pirmasis naudojo savadarbius mikroskopus stebėti ir eksperimentuoti su mikroskopiniais organizmais 1676 metais. Mikrobiologijos mokslas išsivystė 19ame amžiuje remiantis Luji Pastero ([[Louis Pasteur]]) darbais ir Roberto Kocho ([[Robert Koch]]) darbais medicininės mikrobiologijos srityje.  
 
== Istorija ==
Dar daugelį amžių prieš atrandant mikroorganizmus buvo spėjama, kad jie egzistuoja. Nematoma mikrobiologinė gyvybė buvo aptariama jau  6 a. prieš mūsų erą, [[Senovės Indija|Senovės Indijos]] religijoje, Jainizme, kuri paremta Mahaviros mokymais. Mahavira tvirtino, kad nematomi mikrobiologiniai organizmai gyvena žemėje, vandenyje, ore ir ugnyje. <ref>Mahavira is dated 599 BC - 527 BC. </ref> Jainų raštai apibūdina sub-mikroskopinius organizmus, nigodas, kurie gyvena didelėmis grupėmis, turi labai trumpą gyvenimą ir yra paplitę visoje visatoje, netgi augalų pluoštuose ir gyvūnų audiniuose. <ref>Jaini, Padmanabh (1998). The Jaina Path of Purification. New Delhi: Motilal Banarsidass. p. 109. <nowiki>ISBN 978-81-208-1578-0</nowiki>.</ref> Romėnas Marcus Terentius Varro taip pat minėjo mikrobus perspėdamas nestatyti sodybų šalia pelkių „nes jose dauginosi tam tikri maži gyviai, kurie nematomi akimis, kurie plūduriuoja ore ir patenka į kūną per burną ir nosį ir tuomet sukelia rimtas ligas. <ref>Marcus Terentius Varro. ''Varro on Agriculture'' 1, xii Loeb.</ref> [[Islamo aukso amžius|Islamo civilizacijos aukso amžiuje]], Irano mokslininkai kėlė hipotezes apie mikroorganizmų egzistavimą, pavyzdžiui, [[Avicena|Avicenna]] savo knygoje „Medicinos kanonas“, Ibn Zuhr (taip pat žinomas kaip Avenzoar) atradęs niežus sukeliančias erkutes, ir Al-Razi kuris pirmasis aprašė raupus savo knygoje „Doras gyvenimas“ (Al-Hawi).<ref>[Microbiology in Islam]. Diwanalarab.com (in Arabic). Retrieved 14 April 2017</ref> 1546 m. Girolamo Fracastoro teigė, kad epideminės ligos yra sukeliamos pernešamų organizmų, primenančių sėklas, kurie sukelia infekcijas perduodant tiesiognio ar netiesiogino kontakto metu, ar per užkrato pernešėjus.<ref>Fracastoro, Girolamo (1546), ''De Contagione et Contagiosis Morbis'' transl. Wilmer Cave Wright (1930). New York: G.P. Putnam's</ref> 1767 m. [[Antonie van Leeuwenhoek|Antonijus van Levenhukas]], kuris didžiają gyvenimo dalį praleido [[Delftas|Delfte]], [[Olandija|Olandijoje]], aptiko bakterijas ir kitus mikroorganizmus naudodamas savadarbį vieno lęšio [[Mikroskopas|mikroskopą]]. <ref name=":1">Nick L. (March 2015). "The Unseen World: Reflections on Leeuwenhoek (1677) 'Concerning Little Animal'". Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 370 (1666): 20140344. doi:10.1098/rstb.2014.0344. PMC 4360124. <nowiki>PMID 25750239</nowiki>.</ref> Levenhukas yra laikomas mikrobiologijos tėvu, nes jis pirmasis panaudojo mikroskopus mikroorganizmams tirti. <ref name=":1" /> Iki šių dienų išlikęs jo mikroskopas saugomas [[Utrechtas|Utrechto]] Universitete didina 266x, tačiau manoma, kad jis galėjo būti sukonstravęs ir geresnių. Atkūrus jo turėtas sąlygas pripažįstama, kad jis iš tiesų galėjo stebėti bakterijas ir kitus mikroorganizmus. <ref>Robertson LA. (May 2015) “Historical microbiology, is it relevant in the 21st century?” FEMS Microbiology Letters, 362:9. DOI: 10.1093/femsle/fnv057; PMID: 25846516.</ref> Nors Levenhukas dažnai cituojamas kaip pirmasis pastebėjęs mikrobus, [[Robert Hooke|Robertas Hukas]] buvo pirmasis stebėjęs pelėsių dauginimąsi mikroskopu dar 1665 m. <ref>Gest H (2005). "The remarkable vision of Robert Hooke (1635-1703): first observer of the microbial world". Perspect. Biol. Med. 48 (2): 266–72. doi:10.1353/pbm.2005.0053. <nowiki>PMID 15834198</nowiki>.</ref> Taip pat, kai kur teigiama, kad [[Jėzuitai|Jėzuitų]] kunigas vardu Atanazijus Kircheris buvo pirmasis stebėjęs mikroorganizmus. Kircheris, buvo vienas pirmųjų dirbusiu su šviesos projekcija, todėl manoma, kad jis buvo gerai susipažinęs su lęšių savybėmis. Jis parašė “Apie nuostabias gamtos struktūras tiriamas mikroskopu” 1964 m., kur teigė: “kas galėtų patikėti, kad actas ir pienas knibžda daugybe nesuskaičiuojamų kirminėlių”. 1658 m. jis išpublikavo savo Scrutinium Pestis (Maro tyrimas), kuriame teisingai nuspėjo, kad liga yra sukeliama mikrobų, nors tai, ką jis stebėjo, greičiausiai buvo raudonieji ir baltieji kraujo kūneliai, o ne pats maro sukėlėjas. <ref>Wainwright, Milton (2003). An Alternative View of the Early History of Microbiology. Advances in Applied Microbiology. 52. pp. 333–55. doi:10.1016/S0065-2164(03)01013-X. <nowiki>ISBN 978-0-12-002654-8</nowiki>. <nowiki>PMID 12964250</nowiki>.</ref> [[Bakteriologija]] (mikrobiologijos sritis) susiformavo 19ame amžiuje. Jos pradininku laikomas Ferdinandas Konas (Ferdinand Cohn), botanikas studijavęs [[Dumblis|dumblius]] ir [[Fotosintezė|fotosintetines]] bakterijas ir atradęs keletą bakterijų, įskaitant ''Bacillus'' ir ''Beggiatoa''. Konas pirmasis sudarė [[Taksonomija|taksonominę]] bakterijų klasifikaciją ir pirmasis aprašė endosporas. <ref>Drews, G. (1999). "Ferdinand Cohn, among the Founder of Microbiology". ASM News. 65 (8): 547.</ref> Lujis Pasteras ([[Louis Pasteur]]) ir [[Robert Koch|Robertas Kochas]] buvo Kono amžininkai ir dažnai laikomi atitinkamai mikrobiologijos ir medicininės mikrobiologijos tėvais. <ref>Wainwright, Milton (2003). An Alternative View of the Early History of Microbiology. Advances in Applied Microbiology. 52. pp. 333–55. doi:10.1016/S0065-2164(03)01013-X. <nowiki>ISBN 978-0-12-002654-8</nowiki>. <nowiki>PMID 12964250</nowiki>.</ref><ref>Ryan KJ.; Ray CG., eds. (2004). Sherris Medical Microbiology (4th ed.). McGraw Hill. <nowiki>ISBN 978-0-8385-8529-0</nowiki>.</ref> Pasteras yra įžymus savo eksperimentais, kuriais paneigė tuo metu plačiai pripažintą savaiminio susikūrimo teoriją, kuri teigė, kad gyvi organizmai gali susidaryti savaime, o ne kylant iš kitų panašių organizmų. Pasteras, paneigęs šią teoriją, įtvirtino mikrobiologiją kaip naują biologijos mokslų sritį. <ref>Bordenave, G. (2003). "Louis Pasteur (1822-1895)". Microbes Infect. 5 (6): 553–60. doi:10.1016/S1286-4579(03)00075-3. <nowiki>PMID 12758285</nowiki>.</ref> Pastero vardas įamžintas jo sukurtame metode maistui konservuoti ([[pasterizacija]]). Jis taip pat sukūrė [[Vakcina|vakcinas]] prieš keletą ligų, tokių kaip [[juodligė]], naminių paukščių [[cholera]] ir [[pasiutligė]]. <ref name=":0" /> Kochas yra gerai žinomas dėl savo indėlio į mikrobų sukeliamų ligų teoriją, įrodžiusią, kad tam tikros ligos yra sukeliamos patogeniškų mikroorganizmų. Jis aprašė kriterijus, žinomus kaip Kocho postulatai, kurie nurodo ryšį tarp sukėlėjo ir ligos. Kochas buvo vienas iš pirmų mokslininkų, kurie tyrinėjo bakterijų išskyrimą iš aplinkos ir kultyvavimą terpės. Jis aprašė kelias naujas bakterijas, įskaitant [[Tuberkuliozė|tuberkuliozės]] sukėlėją ''Mycobacterium tuberculosis''. <ref name=":0" /> Pasteras ir Kochas atvėrė duris į mikrobiologijos pasaulį tirdami kelis medicinai svarbius mikroorganizmus, tačiau tikrąją mikroorganizmų įvairovę atskleidė 19ame amžiuje atlikti Martinus Beijerinck ir Sergei Winogradsky darbai. <ref name=":0" /> Beijerinck atrado [[Virusas|virusus]] ir jo darbai su [[Tabako mozaikos virusas|tabako mozaikos virusu]] padėjo pagrindus virusologijai. Didžiulį poveikį mikrobiologijai turėjo jo ištobulintos kultūrų išgryninimo technikos, paremtos mikroorganizmų auginimo terpėmis. Tai leido auginti didelę įvairovę mikrobų pasižyminčių labai skirtingomis fiziologinėmis sąvybėmis. <ref>Johnson, J. (2001) [1998]. "Martinus Willem Beijerinck". APSnet. American Phytopathological Society. Archived from the original on 2010-06-20. Retrieved May 2, 2010.</ref> Vinogradskis pirmasis aprašė chemolitotrofijos sąvoką ir atskleidė mikoroorganizmų vaidmenį geocheminiuose aplinkos procesuose. Jis pirmasis išskyrė tiek [[Nitrifikacija|nitrifikuojančias]], tiek [[Azoto fiksacija|azotą fiksuojančias]] bakterijas.<ref>Paustian T, Roberts G (2009). "Beijerinck and Winogradsky Initiate the Field of Environmental Microbiology". Through the Microscope: A Look at All Things Small (3rd ed.). Textbook Consortia. § 1–14.</ref><ref name=":0" />
Olandų pirklys [[Antonijus Levenhukas|A. Levenhukas]] (''Antonius Leeuwenhoek'') [[1676]] m. savo patobulintu, iki 160 kartų didinančiu, [[mikroskopas|mikroskopu]] pirmasis pastebejo [[bakterija]]s savo [[dantis|dantų]] nuograndose. Stebėdamas nešvarų [[vanduo|vandenį]] ir organinių medžiagų užpilus, jis įžiūrėjo ir kitokius mikrobus, daugiausia priklausančius [[gyvūnų karalystė|gyvūnų]] pasauliui. Žymią savo stebėjimų dalį jis aprašė [[1695]] m. išleistoje knygoje, pavadintoje „Antonijaus Levenhuko atidengtos gamtos paslaptys“. Tai buvo pirmasis aprašomosios mikrobiologijos (mikrografijos) veikalas.
 
Levenhuko laimėjimų dar negalima laikyti mikrobiologijos pradžia, nes jis savo mikroskopu dar negalėjo tiksliai nustatyti nei šių būtybių gyvenimo būdo, nei jų reikšmės. Net ir mikrografijai ši priemonė nebuvo pakankama, nes dar ir po šimto metų įžymus švedų biologas sistematikas [[Karlas Linėjus|K. Linėjus]], kuris puikiai panaudojo lyginamąjį morfologinį metodą, apie visokius užpilų ir dantų mikrobus nieko aiškaus negalėjo pasakyti ir pavadino juos chaosu (''chaos infusorium''). Tuo pat metu danų mokslininkas O. Miuleris įvairius mikrobus jau bandė išskirti ir pavadinti tam tikrais vardais.
 
[[1775]] m. rusų mokslininkas M. Terechovskis Strasburgo universitete apgynė disertaciją tema „ De chao infusorio L.“ Jo laimėjimai, turint galvoje to meto mokslo lygį, buvo žymus šuolis į priekį, nes jis pirmasis mikrobams tirti panaudojo eksperimentinį metodą.
 
Prancūzų chemikas [[Louis Pasteur|L. Pasteras]] (''Louis Pasteur'', [[1822]]–[[1895]] m.)iš esmės ėmė tirti ne mikrobų formas, bet jų gyvenimo reiškinius. Tai ir laikoma mikrobiologijos pradžia.
 
== Mikrobiologijos skyriai ==