Kauno marios: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 19:
[[Vaizdas:Nemuno kilpu regioninis parkas.png|left|120px]]
 
'''Kauno marios''' – didžiausias dirbtinis [[vanduo|vandens]] telkinys [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Nemunas|Nemuno]] slėnyje, aukščiau [[Kauno hidroelektrinė]]s užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso [[Kauno marių RP|Kauno marių regioniniam parkui]], aukštupys – [[Nemuno kilpų regioninis parkas|Nemuno kilpų regioniniam parkui]].<ref name="VLE">{{Cite web|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/Kauno-marios-38917|title=Kauno marios|website=[[VLE]]|access-date=2019-01-23}}</ref>
.
 
Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km.<ref>http://www.kaunomarios.lt/?id name=16<"VLE"/ref>
 
Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir [[Strėva|Strėvos]] žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp [[Strėva|Strėvos]] žiočių ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]]) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10–12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 m.<ref name="VLE"/>
 
5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – [[Verknė]], [[Sobuva (upė)|Sobuva]], [[Astraga]], [[Lapainia]], [[Strėva]], [[Praviena]], [[Karčiupis (upė)|Karčiupis]], [[Kruna]]; iš kairės – [[Šventupė (Nemunas)|Šventupė]], [[Žaisa]].<ref name="VLE"/>
 
== Istorija ==