Kauno marios: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 18:
'''Kauno marios''' – didžiausias dirbtinis [[vanduo|vandens]] telkinys [[Lietuva|Lietuvoje]], [[Nemunas|Nemuno]] slėnyje, aukščiau [[Kauno hidroelektrinė]]s užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso [[Kauno marių RP|Kauno marių regioniniam parkui]].
Marių plotas
== Istorija ==▼
[[Vaizdas:Kauno hidroelektrine 2006-06-03.jpg|thumb|left|[[Kauno hidroelektrinė]]]]▼
Žemutinėje marių dalyje (~25
[[Kauno HE]] pradėta statyti [[1955]] m., Kauno marios suformuotos [[1959]] m. rugpjūtį užtvenkus [[Nemunas|Nemuną]]. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir [[Rumšiškės|Rumšiškių]] miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. [[Birštonas]] ir [[Darsūniškis]] liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys.▼
5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės
▲== Istorija ==
▲Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens. Plačiausioje vietoje Kauno marios yra 3,3 km pločio, siauriausioje – 0,3 km.<ref>http://www.kaunomarios.lt/?id=16</ref>
▲Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir [[Strėva|Strėvos]] žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp [[Strėva|Strėvos]] žiočių ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]]) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10-12 m. Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200–300 m, gylis 4–5 m.
▲[[Kauno HE]] pradėta statyti [[1955]] m., Kauno marios suformuotos [[1959]] m. rugpjūtį užtvenkus [[Nemunas|Nemuną]]. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir [[Rumšiškės|Rumšiškių]] miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. [[Birštonas]] ir [[Darsūniškis]] liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo [[Kaunas|Kauno]] miestą nuo potvynių. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-[[Marijampolė]]s plentas.
[[1984]] m. dešiniajame marių krante įrengta [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė]] (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m.
▲5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – [[Verknė]], [[Sobuva (upė)|Sobuva]], [[Astraga]], [[Lapainia]], [[Strėva]], [[Praviena]], [[Karčiupis (upė)|Karčiupis]], [[Kruna]]; iš kairės – [[Šventupė (Nemunas)|Šventupė]], [[Žaisa]].
== Turizmas ==
| |||