Kauno marios: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Istorija ==

[[Kauno HE]] pradėta statyti [[1955]] m., Kauno marios suformuotos [[1959]] m. rugpjūtį užtvenkus [[Nemunas|Nemuną]]. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir [[Rumšiškės|Rumšiškių]] miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. [[Birštonas]] ir [[Darsūniškis]] liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys.

 

== Duomenys ==

 

Marių plotas – 63,5 km², ilgis – 80 km, bendras pakrančių ilgis – 200 km, didžiausias plotis – 3,3 km, didžiausias gylis – 24,6 m. Tvenkinyje sukaupta apie 460 mln. m³ vandens.

Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp [[Strėva|Strėvos]] žiočių ir [[Darsūniškis|Darsūniškio]]) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500–800 m, gylis 10-12 m.

 

 

Dešiniajame marių krante įrengta [[Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė]] (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo [[Kaunas|Kauno]] miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir [[Birštonas|Birštoną]], esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-[[Marijampolė]]s plentas.