Devanagari raštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Devanagari rašto sistemos pagrindas – [[skiemuo]]. Visi [[priebalsis|priebalsiai]] pagal nutylėjimąpaprastai eina su trumpuoju balsiu "aə" (''mātra''), todėl ženklas क bus skaitomas kaip „ka“„kə“, o ne kaip "k". Nors balsiai turi atskirus ženklus, tačiau eidami su priebalsiais sudaro specialius junginius: norint parašyti „kū“ bus rašoma ne कऊ (šis junginys būtų skaitomas kaip „ka-ū“), bet कू. Priebalsiai tarpusavyje jungiasi specifiškai, sudarydami vadinamąsias ligatūras. Dauguma ligatūrų sudaroma pridedant pirmojo priebalsio charakteringąją dalį be vertikalios dandos (brūkšnio) prie tolesnio priebalsio: क + द = क्द (''kda''), ष + म = ष्म (''ṣma''). Kitos ligatūros sudaromos charakteringasiaspagrindines ženklo dalis sujunginantjungiant vieną viršprie kitos: द + ब = द्ब (''dba''). Priebalsis र (''ra'') jungiasi gan nestandartiškai: jei einajis yra skiemens pradžioje, tadajis žymimas ''reph'' ženklu virš horizantaliosios dandos – गर्द (''gard''), jei antrutai yra antras skiemens garsugarsas, tada tampa brūkšneliu apatinėje kairėje pusėje – क्र (''kr''), arba žymimas varnele dandos apačioje – प्ट्र (''pʈr''). TaipEsti pat estiir keletas unikalių ligatūrų., Taipo patkai nekurios vienaiš ligatūrajų turi keletą variantų. Norint panaikinti priebalsio skiemens garsą, po ženklu dedamas specialus brūkšnelis – ''virama'' (म् – ''m'', ne ''ma''). Šis ženklas paprastai vartojamas, jei reikia priebalsiu baigti sanskrito paskutinį skiemenį (hindi kalboje paskutinis skiemuo automatiškai praranda garsą ''a'', todėl viramos nereikia). Kitas vartojamas ženklas yra ''anusvāra'', jis žymi nosinius balsius – गं (''gã'').

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|अ|| style="background:#efefef; font-size:24px;"|प||[ə]||[pə]|| style="background:#ccc; font-size:24px;"|aə||a||kaipatitikmens lietuvių trumpoji ''a'' (pvz., mašin'''a''')nėra

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ई||style="background:#efefef; font-size:24px;"|पी||[iː]||[piː]||style="background:#ccc; font-size:24px;"|ī||I||kaip lietuvių ilgoji ''y'' (pvz., pl'''y'''ta)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|उ||style="background:#efefef; font-size:24px;"|पु||[u]||[pu]||style="background:#ccc; font-size:24px;"|u||u||kaip lietuvių trumpoji ''u'' (pvz., t'''u'''pi)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ऊ||style="background:#efefef; font-size:24px;"|पू||[uː]||[puː]||style="background:#ccc; font-size:24px;"|ū||U||kaip lietuvių ilgoji ''ū'' (pvz., k'''ū'''nas)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ए||style="background:#efefef; font-size:24px;"|पे||[eː]||[peː]||style="background:#ccc; font-size:24px;"|e||e||kaip lietuvių ''ė'' (pvz., p'''ė'''da)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ऐ||style="background:#efefef; font-size:24px;"|पै||[əi] arba [ai]||[pəi] arba [pai]||style="background:#ccc; font-size:24px;"|ai||ai||tariama kaip dvibalsis ''ei'' arba ''ai'' (pvz., '''ei'''na arba '''ai'''kštė)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|औ||style="background:#efefef; font-size:24px;"|पौ||[əu] arba [au]||[pəu] arba [pau]||style="background:#ccc; font-size:24px;"|au||au|| kaip dvibalsis ''au'' (pvz., pjr'''au'''na) arba kaip ''eu'' (pvz., '''eu'''kaliptas)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ग ||'''ga''' [gə]<br /> pvz., '''g'''intiauti

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|च||'''ca''' [cə] <br />kaiplietuviško žodyjeatitikmens nėra (panašu į lt. a'''čk'''iūių)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ज ||'''ja''' [ɟə] <br />kaiplietuviško atitikmens nėra (panašu į lt. '''dž'''iunglės)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ञ ||'''ña''' [ɲə] <br />panašiailietuviško kaipatitikmens nėra (panašu į lt. '''n'''iauktis)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|त ||'''ta'''[t̪ə] <br />pvz., tėte'''t'''isa

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|प ||'''pa''' [pə]<br />pvz., s'''p'''intaalva

!align="center" colspan="10"|'''SkambiejiSklandieji'''

!colspan="2"|VelarinisVeliarinis/<br />glotinis

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|ल ||'''la''' [lə]<br /> minkštaslietuviško atitikmens nėra (šiek tiek primena lt. minkštą ''l'', pvz., k'''l'''iūtis)

| style="background:#ccc; font-size:24px;"|स ||'''sa''' [səs̪ə]<br />pvz., ka'''s'''a

AukščiauPirmiau esantys priebalsiai pateikti abecėline tvarka. Devanagari raidyno seka surikiuota fonetiniu pagrindu (priešingai nei, pvz., [[lotynų abėcėlė]], kurioje ženklų seka atsitiktinė). Aspiruotieji garsai (gha, bha, tha ir kt.) tariami kaip šių priebalsių samplaika (vienas garsas). Retrofleksiniai garsai (ṭa, ṭha, ḍa, ḍha) tariami kaip atitinkami dantiniai garsai, tačiau liežuvį remiant ne į dantis, o į kietąjį gomurį.