Mikrobiologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Dukas.ju (aptarimas | indėlis)
Bendrasis tekstas atnaujintas pagal išsamesnę anglišką versiją ir papildomus naujesnius mokslinius straipsnius.
Eilutė 1:
'''Mikrobiologija''' (iš graikų μῑκρος, ''mīkros'' - "mažas"; βίος, ''bios'' - "gyvyvė"; ir -λογία, logia – mokslas) yra mokslas apie [[Mikroorganizmai|mikroorganizmus]], kurie yra [[vienaląsčiai]] (sudaryti iš vienos [[Ląstelė|ląstelės]]), [[Daugialąstis organizmas|daugialąsteliniai]] (ląstelių kolonija), ar neląsteliniai (neturintys ląstelės).<ref>Madigan M, Martinko J (editors) (2006). Brock Biology of Microorganisms (13th ed.). Pearson Education. p. 1096. <nowiki>ISBN 978-0-321-73551-5</nowiki>.</ref> Tai plati [[biologija|biologijos]] mokslų sritis, kuri apima smulkiųjų organizmų sandarą, jų gyvenimo būdą ir reikšmę [[gamta|gamtoje]], [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], [[pramonė]]je bei [[medicina|medicinoje]]. Mikrobiologija apima kelias disciplinas įskaitant [[Virusologija|virusologiją]], [[Parazitologija|parazitologiją]], [[Mikologija|mikologiją]] ir [[Bakteriologija|bakteriologiją]]. [[Protistai]] ir kai kurie [[grybai]] ([[mielės]] ir [[pelėsiniai grybai]]) yra eukariotiniai mikroorganizmai ir turi [[Plazminė membrana|membrana]] apsuptas [[Organelės|organeles]]. Prokariotiniai organizmai (kurie visi yra priskiriami mikroorganizmams) neturi membrana apsuptų organelių. Prokariotiniai mikroorganizmai apima [[Bakterijos|bakterijas]] ir [[Archėja|archėjas]]. <ref>Whitman, Whilliam B (2015). Bergey's Manual of Systematics of Archaea and Bacteria. John Wiley and Sons. doi:10.1002/9781118960608. <nowiki>ISBN 9781118960608</nowiki>.</ref><ref>Pace, Norman R. (2006). "Time for a change". Nature. 441 (7091): 289. doi:10.1038/441289a. ISSN 0028-0836. <nowiki>PMID 16710401</nowiki>.</ref> Tradiciniai mikrobiologijos metodai apima mikroorganizmų kultyvavimą, dažymą ir mikroskopavimą. Tačiau, tik nedidelis kiekis mūsų aplinkoje esančių mikroorganizmų gali būti kultyvuojami šiuo metu žinomomis sąlygomis <ref>Nitesh RA, Ludwig W, Schleifer KH (2011). "Phylogenetic identification and in situ detection of individual microbial cells without cultivation" Microbiological Reviews. 59 (1): 143–169. PMC 239358. <nowiki>PMID 7535888</nowiki>.</ref>. Bakterijų kultyvavimas prasidėjo daugiau nei prieš 150 metų. Šiuo metu aprašyta apie 12,000 rušių, tačiau spėjama, kad jų įvairovė siekia 10<sup>7</sup> ar 10<sup>9</sup> rušių. Pavyzdžiui, vandenynuose randamų Bakterijų ir Archėjų rūšių skaičius viršyja 37,000, o viename dirvožemyje galima rasti iki 54,000 rūšių.<ref>Overmann J, Abt B, Sikorski J. (September 2017). "Present and Future of Culturing Bacteria". Annual Review in Microbiology, 71:711-730. DOI: 10.1146/annurev-micro-090816-093449. PMID:28731846. </ref> [[Virusas|Virusai]] ne visuomet klasifikuojami kaip organizmai ir gali būti suprantami kaip labai paprasti mikroorganizmai arba kaip labai sudėtingos molekulės. Virusai, tai infekcinės dalelės, kurios dauginasi viduje gyvųjų organizmų ląstelių. Virusai infekuoja visas gyvybės formas nuo mikroorganizmų, įskaitant bakterijas ir archėjas, iki augalų ir gyvūnų. <ref>Koonin EV, Senkevich TG, Dolja VV. The ancient Virus World and evolution of cells. Biology Direct. 2006;1:29. doi:10.1186/1745-6150-1-29. <nowiki>PMID 16984643</nowiki>.</ref> Apie mikroorganizmų egsiztavimą buvo spėjama daugelį amžių anskčiau nei jie pirmą kartą pastebėti. Jėzuitų kunigas Atanazijus Kircheris (Athanasiuis Kircher) galėjo būti pirmasis apibūdinęs mikrobus, kuriuos jis minėjo stebėjęs piene ir pūvančiose medžiagose 1658 metais. Pirmą kartą mikroskopu pelėsinių grybelius mikroskopu stebėjo Robertas Hukas [[Robert Hooke|(Robert Hooke]]) 1666 metais. Antonijus van Levenhukas ([[Antonie van Leeuwenhoek]]) laikomas mikrobiologijos tėvu, nes jis pirmasis naudojo savadarbius mikroskopus stebėti ir eksperimentuoti su mikroskopiniais organizmais 1676 metais. Mikrobiologijos mokslas išsivystė 19ame amžiuje remiantis Luji Pastero ([[Louis Pasteur]]) darbais ir Roberto Kocho ([[Robert Koch]]) darbais medicininės mikrobiologijos srityje.  
'''Mikrobiologija''' (''mikros'' – mažas, ''bios'' – gyvybė, ''logos'' – mokslas) yra [[mokslas]] apie mažus, dažniausiai paprasta [[akis|akimi]] neįžiūrimus [[organizmas|organizmus]], vadinamus [[mikroorganizmai]]s, arba tiesiog mikrobais. Tai plati [[biologija|biologijos]] mokslų sritis, kuri apima smulkiųjų organizmų sandarą, jų gyvenimo būdą ir reikšmę [[gamta|gamtoje]], [[žemės ūkis|žemės ūkyje]], [[pramonė]]je bei [[medicina|medicinoje]].
 
[http://www.biotecha.lt/mikrobiologija-biomonitoringas/ Mikrobiologija] mikrobus nagrinėja daug plačiau, negu [[botanika]] ir [[zoologija]] kartu paėmus. Pastarieji mokslai netiria sudėtingų mikrobų tarpusavio santykių, jų santykių su žmogumi, ryšių su negyvąja ir gyvąja [[gamta]]; jie netiria ir mikrobų veiklos milžiniškų padarinių.
 
== Istorija ==