Hideki Yukawa: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Hidekis Jukava''' ({{jp|湯川 秀樹|Yukawa Hideki}}, [[1907]] m. [[sausio 23]] d. [[Tokijas|Tokijuje]] – [[1981]] m. [[rugsėjo 8]] d. [[Kiotas|Kiote]]) – [[japonai|japonų]] [[fizika]]s, [[Sąrašas:Nobelio fizikos premijos laureatai|Nobelio fizikos premijos]] laureatas (1949 m.) už [[mezonas|mezonų]] egzistavimo prognozę remiantis teoriniais darbais apie branduolines jėgas. Jukava buvo pirmasis Japonijos pilietis, gavęs Nobelio premiją.

Gimė 1907 m. Tokijuje, intelektualų šeimoje. Jo tėvas buvo [[geologija|geologijos]] profesorius. [[1928]] m. baigė studijas [[Kioto universitetas|Kioto universitete]], o [[1938]] m. įgijo fizikos mokslų [[daktaras|daktaro]] laipsnį [[Osakos universitetas|Osakos universitete]]. Po doktorantūros sugrįžo į Kioto universitetą, iki [[1970]] m. ėjo [[Teorinė fizika|teorinės fizikos]] profesoriaus pareigas. 1948–1949[[1948]]–[[1949]] m. vienerius metus praleido [[Prinstono universitetas|Prinstono universitete]], o 1949–1953[[1949]]–[[1953]] m. vykdė tyrimus [[Kolumbijos universitetas|Kolumbijos universitete]]. Nuo [[1953]] m. vadovavo Kioto universiteto Fundamentaliosios fizikos tyrimų institutui.<ref>Mauro Dardo. ''Nobel Laureates and Twentieth-Century Physics''. Cambridge University Press, 2004, p. 228</ref>

Dar bestudijuodamas [[1935]] m. paviešino hipotezę, kad jėga, atomų branduoliuose rišanti [[protonas|protonus]] ir [[neutronas|neutronus]], atsiranda dėl dalelių pasikeitimo. Jukava tas daleles pavadino [[mezonas|mezonais]] ir teoriškai apskaičiavo jų savybes. Eksperimentais mezonų egzistavimas buvo įrodytas tik po 12 metų – [[1947]] m. Šiuo metu žinoma, kad Jukava savo tyrimuose identifikavo vieną iš mezono tipų – π mezonus dar vadinamus [[pionas|pionais]]. Už padarytas įžvalgas šioje srityje Jukava [[1949]] m. buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija.<ref>Francis Leroy. ''A Century of Nobel Prize Recipients: Chemistry, Physics, and Medicine''. CRC Press, 2003, p. 157-8</ref>