|
[[Vaizdas:Young Man with a Skull, Frans Hals, National Gallery, London.jpg|miniatiūra|right|Jaunuolis su kaukole ([[Fransas Halsas]], ~1626 m.)]]
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-01341A, Berlin, Schlesischer Bahnhof, Dampflokomotive 17 1105.jpg|thumb|250px|Silezijos geležinkelio stotyje Berlyne lūkuriuojantis 17.10 modelio garvežys. Jis ilgus dešimtmečius tarnavo kaip D 1/2 traukinio lokomotyvas.]]
'''Memento mori''' ({{la|atmink, kad mirsi}}) – [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] posakis, primenantis, kad žmogus yra mirtingas. Plačiai vartojamas [[viduramžiai|viduramžių]] krikščionybės teorijoje ir praktikoje, vaizduojant mirtingumą, pabrėžiant žemiško [[vanitas|gyvenimo tuštybę]], laikiną [[turtas|turtų]] ir siekių pobūdį. Ši frazė dažniausiai siejama su ''ars moriendi'' („menu numirti“), atitinkama [[Vakarai|Vakarų]] literatūra. ''Memento mori'' yra svarbi [[Asketizmas|asketinių]] disciplinų dalis kaip charakterio tobulinimo priemonė, ugdanti atsiskyrimą ir kitas dorybes, nukreipianti dėmesį į sielos nemirtingumą ir [[Pomirtinis gyvenimas|pomirtinį gyvenimą]].
'''D 1/2''' – [[Greitasis traukinys|greitųjų traukinių]] pora, [[šaudyklė]]s principu [[1895]]–[[1945]] m. kursavusi tarp [[Vokietija|Vokietijos]] sostinės [[Berlynas|Berlyno]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] pasienio miestelio [[Eitkūnai|Eitkūnų]].
[[Menas|Mene]] ''memento mori'' yra meninis ar simbolinis priminimas apie mirtingumą. Europos [[krikščionybė|krikščioniškojo]] meno kontekste „posakis [...] išsivystė su krikščionybės augimu, kuris pabrėžė dangų, pragarą ir sielos išgelbėjimą pomirtiniame gyvenime“.
Dar 1855 m. [[Prūsijos Ostbanas]] šiuo maršrutu paleido keleivinį kasdieninį „Traukinį Nr. 1“. Tačiau tik 1873 m. pradėjusi kursuoti traukinį „Courierzug 1“ ({{lt|„Kurjerinis traukinys 1“}}) galima įvardinti ''D 1/2'' pirmtaku, nes jis jau atitiko greitajam traukiniui keliamus reikalavimus. „Courierzug 1“ važinėjo tarp dviejų vienodo pavadinimo geležinkelių stočių – [[Berlyno Ostbanhofas|Berlyno Ostbanhofo]] ir [[Karaliaučiaus Ostbanhofas|Karaliaučiaus Ostbanhofo]] – ir toliau iki Eitkūnų. Kelyje į pastarąją stotį jis sugaišdavo 16 valandų ir 18 minutes, nuo 1882 m. kelionę pradėdamas ir baigdamas [[Berlyno Šarlotenburgo stotis|Berlyno Šarlotenburgo stotyje]].
[[Platonas|Platono]] dialoge „Faidonas“, kuriame primenama apie [[Sokratas|Sokrato]] mirtį, pristatoma idėja, kad tinkama [[filosofija|filosofijos]] praktika yra „apie nieką kitą, išskyrus mirimą ir buvimą mirusiu“. Klasikinės [[Antika|antikos]] [[Stoicizmas|stoikai]] ypač pasižymėjo šios disciplinos darbais, o [[Seneka|Senekos]] laiškuose gausu priminimų pamąstyti apie [[mirtis|mirtį]]. Stoikas [[Epiktetas]] sakė savo mokiniams, kad jie, bučiuodami savo vaiką, brolį ar draugą, turėtų sau priminti, kad jie yra mirtingi, ribojantys savo malonumus, kaip tai daro „tie, kurie stovi už [[triumfatorius|triumfatorių]] nugarų ir primena jiems apie jų mirtingumą“.
1895 m. [[Prūsijos valstybiniai geležinkeliai]] šį greitąjį traukinį įvardijo raide ''D''. Iš Berlyno ''D 1'' iškeliaudavo prieš pietus ir į Rytprūsius atvykdavo tos pačios dienos vėlų vakarą. Priešinga kryptimi kursavusio traukinio ''D 2'' išvykimo–atvykimo laikas buvo analogiškas. Iš [[Berlynas|Berlyno]] šis keleivinis sąstatas važiuodavo per [[Kostšynas prie Odros|Kiustriną]], [[Gožuvas|Landsbergą prie Vartos]], [[Drezdenkas|Dryzeną]] ir [[Pila|Šnaidemiulę]]. Pakeitęs [[Garvežys|garvežį]], toliau keliaudavo per [[Choinicės|Konicą]], [[Tčevas|Diršavą]] (čia vėl buvo keičiamas [[lokomotyvas]]), [[Gdansko Starogardas|Prūsijos Stargardą]], [[Malborkas|Marijenburgą]], [[Elbingas|Elbingą]], [[Branevas|Braunsbergą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]], [[Tepliava|Tepliavą]] ir [[Znamenskas (Vėluva)|Vėluvą]]. [[Įsrutis (miestas)|Įsrutyje]] sąstato kelionė baigdavosi, o tiesioginio susisiekimo vagonus tolyn tempdavo traukinys D 55/54. Eitkūnuose susiruošusius vykti į [[Rytų Europa|Rytus]] jis perduodavo stotin atvažiavusiam [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] traukiniui, o pats, įsilaipinęs [[1520 mm vėžė|rusišku plačiuoju bėgių keliu]] atvykusius keleivius, leisdavosi į atgalinį reisą. 742 km ilgio atkarpoje [[Berlyno Silezijos stotis|Berlyno Silezijos stotis]]–Eitkūnai 1914 m. tiesioginis vagonas kelyje užtrukdavo 11 valandų ir 18 minutes.
'''[[Memento mori|Daugiau…]]'''
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietijos imperija|kaizerinės Vokietijos]] kariuomenė užėmė vakarines Rusijos [[Gubernija|gubernijas]] ir plačiojo geležinkelio vėžę perdarė į [[1435 mm vėžė|europinę]]. Traukinio ''D 1/2'' trasa buvo pratęsta iki [[Vilnius|Vilniaus]], tad kelionės laikas iš Berlyno atitinkamai pailgėjo – iki 19 valandų ir 42 minučių. Pokaryje, nuo 1920 m. tiesioginio susisiekimo vagonai važiuodavo į [[Kaunas|Kauną]] ir toliau – iki [[Ryga|Rygos]]. [[Lietuvos geležinkeliai]] [[Virbalis|Virbalyje]] perimdavo šiuos vagonus, prikabindavo vagoną restoraną ir kaip greitąjį traukinį 11/12 per Kauną tempdavo į [[Joniškis|Joniškį]]. Šiame pasienio mieste [[Latvijos geležinkeliai]] juos jungdavo prie traukinio 15/16, vykstančio į Rygą. Tokie vagonai atkarpoje Ryga–Berlynas užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes. 1927 m. kelionėms į [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] sostines buvo nupirkti garsiojo gamintojo CIWL (''Compagnie Internationale des Wagons-Lits'') patogūs miegamieji vagonai, važinėję maršrutu [[Paryžius]]–Berlynas–Kaunas–Ryga (Vokietijos sostinėje jie buvo prikabinami prie prabangaus traukinio [[Nord-Express]]). Po 1920 m. Lietuvos geležinkeliai iš Vokietijos gavo ir eksploatavo šešis lokomotyvus S 10, taip pat kelis P 8. Iš Škodos gamyklos [[Pilzenas|Pilzeno]] mieste 1939 m. buvo nupirkti specialiai Lietuvai suprojektuoti ir pagaminti [[Lokomotyvas Gp|lokomotyvai Gp]]. Visi jie darbavosi ir ''D 1/2'' trasoje.
'''[[Traukinys D 1/2 (Berlynas–Eitkūnai)|Daugiau…]]'''
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>
|
