16:43, 22 sausio 2019 versija taisyti Grybukas (aptarimas \| indėlis) 2 289 keitimai S Grybukas pervadino puslapį Jonas Hlebavičius į Jonas Glebavičius: Lietuviška pavardės forma nuo vardo Glebas. ← Prieš tai darytas keitimas		16:44, 22 sausio 2019 versija taisyti anuliuoti Grybukas (aptarimas \| indėlis) 2 289 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: \| Foto = \| Herbas =POL COA Leliwa.svg \| Herbo pavadinimas =Herbas "[[Leliwa\|Lelija]]" \| Giminė =~~Hlebavičiai~~Glebavičiai \| Gimė ={{gimė\|1480\|\|}} \| Gimimo vieta = \| Mirė = {{mirė\|1549\|\|\|1480\|\|}} \| Mirties vieta = \| Tėvas =Jurgis ~~Hlebavičius~~Glebavičius \| Motina = \| Žmonos = Eilutė 14: }} '''Jonas ~~Hlebavičius~~Glebavičius''' (apie [[1480]]–[[1549]] m. [[balandžio 23]] d.) – [[LDK]] valstybinis veikėjas. Žiežmarių, Mstislavlio, Bobruisko, Borisovo, Radaškonių seniūnas; Vitebsko vaivada (nuo 1528), [[Lietuvos didysis raštininkas]] (nuo 1530), Polocko vaivada (nuo 1532), Vilniaus vaivada (nuo 1542), [[Lietuvos didysis kancleris]] (nuo 1546). == Biografija == Kilo iš magnatų ~~Hlebavičių~~Glebavičių giminės. Smolensko vaivados Jurgio ~~Hlebavičiaus~~Glebavičiaus sūnus, motina nežinoma. Nuo [[1516]] m. – Karaliaus maršalka. Buvo rūmų šalininkas, karalienės [[Bona Sforza\|Bonos Sforsos]] patikėtiniu. [[1527]] metais minimas kaip Mstislavlio ir Radaškonių seniūnas. 1529 metais Jonas ~~Hlebavičius~~Glebavičius komisarų dėl sienų patikslinimo tarp LDK ir Lenkijos sudėtyje. Nuo [[1529]] m. – Vitebsko vaivada. Kaip didysis raštininkas minimas nuo [[1530]] m. Nuo [[1532]] m. – Polocko vaivada. Dalyvavo [[LDK-Maskvos karas (1534–1537)\|ATR-Maskvos kare (1534–1537)]]. Karo veiksmų pradžioje iš Polocko siuntė iš šnipų gautus duomenis apie įvykius Rusijos valstybėje. [[1535]] m. vasarą Jonas ~~Hlebavičius~~Glebavičius, kartu su [[Jurgis Radvila I\|Jurgiu Radvila]] ir Jurgiu Olelkaičiu, vadovavo vienai iš trijų LDK armijos grupių. Grupė turėjo netoli Polocko palaikyti pagrindinės armijos veiksmus, bet išvengti Sebežo nuostolių negalėjo. [[1536]] m. vasarį kartu su Lietuvos lauko etmonu Andriumi Nemirovičiumi (Andrzej Niemirowicz) Jonas ~~Hlebavičius~~Glebavičius bandė grąžinti [[Sebežas\|Sebežą]], bet nesėkmingai. Sebežo apgultis pasisuko Lietuvos pusei sunkiu pralaimėjimu. 1536 m. gruodį vadovaudamas pasiuntinybei važiavo į [[Maskva\|Maskvą]], kur atvyko 1537 m. sausio 11 d. Pasiuntinybei nepavyko sudaryti taikos su grąžinimo 1514 m. prarasto Smolensko. Buvo sudarytos paliaubos 5 metams, kur LDK liko [[Gomelis]], o Maskvos valstybei – Sebežas ir [[Severščina]]. [[1542]] m. vėl buvo su pasiuntinybe Maskvoje, paliaubos pratęstos 7 metams. Grįžęs iš Maskvos, gavo Bobruisko ir Borisovo seniūnijas. Tais pačiais 1542 m., po Alberto Goštauto mirties, paskirtas Vilniaus vaivada. Nuo [[1546]] m. – [[Lietuvos didysis kancleris]]. Palaikė karalienę Boną jos konflikte su Lietuvos magnatais Bresto seime (1544), šita jo pozicija sukėlė pasipiktinimą. 1540-tais metais iškilo klausimas dėl LDK ir Lenkijos apjungimo ir aplink jį prasidėjo grupuočių kova, Jono ~~Hlebavičiaus~~Glebavičiaus pozicija keitėsi, iš pradžių jis pasisakė už glaudesnius LDK ryšius su Karūna, vėliau jo požiūris pasikeitė. Gyveno nesantaikoje su Radvilomis. Eilutė 51: {{Vitebsko vaivados}} {{DEFAULTSORT:~~Hlebavičius~~Glebavičius, Jonas}} [[Kategorija:Glebavičiai]] [[Kategorija:Vilniaus vaivados]]

Jonas Glebavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų