Rusija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
iliustracijos, neesminės nuorodos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 42:
'''Rusija''' ({{ru|Россия}}), oficialiai '''Rusijos Federacija''' ({{ru|Российская Федерация}}) – federacinė valstybė šiaurinėje [[Eurazija|Eurazijos]] dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): [[Norvegija]], [[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Baltarusija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Ukraina]], [[Gruzija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]], [[Kazachstanas|Kazachstanu]], [[Kinija]], [[Mongolija]] ir [[Šiaurės Korėja]].
 
Vakarinė šalies dalis, esanti [[Europa|Europos žemyne]], yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % [[Populiacija|populiacijos]] gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvedintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, o taip yra viena iš rečiausiai pasaulyje apgyvendintų pasaulio šalių. Rusijos sostinė [[Maskva]] yra vienas didžiausių miestųpasaulio pasaulyjemiestų. Taip pat labai svarbus šalies miestas yra [[Sankt Peterburgas]], kuris nuo 1712 m. iki 1918 m. buvo šalies sostinė. Kiti svarbūs šalies centrai ir [[Sąrašas:Milijoniniai miestai|milijoniniai miestai]] yra [[Novosibirskas]] Sibire, [[Jekaterinburgas]] Urale, [[Žemutinis Naugardas]] prie [[Volga|Volgos]].
 
Šiandieninė Rusija išsivystėišaugo iš [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės]], iš dalies tuometinėsdalinės rytų salviškosslavų [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] kunigaikštystės. Augdama šalis apėmė ir daugelio kitų tautų, kuriosgyvenamas teritorijas ir Rusijądabar daroyra daugiataute valstybe, nors etniniai rusai sudaro apie 80 % šalies gyventojų. Rusijos administracinis suskirtymas susidaro iš 9 federalinių apygarduapygardų ir 85 federacinių subjektusubjektų.
 
== Istorija ==
Eilutė 51:
[[Vaizdas:Alexander Nevskiy receiving papal legates by Siemiradzki (litography).jpg|thumb|left|160px|[[Aleksandras Neviškis]] priima Romos popiežiaus legatus.]]
{{main|Kijevo Rusia|Kijevo kunigaikštystė}}
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo [[Kijevo Rusia]], susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau XIIX a., suskilopo [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] mirties ėmė skaidytis. 1078 m. baigėsi tiesioginė Kijevo valdovų linija, ir į dalinesvaldžią atėjo [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] atšaka iš [[Perejeslavlio kunigaikštystė]]s – Monomachai, kurie laikinai atkūrė dalinę Kijevo Rusios kunigaikštystesvienybę. SusiformavoXII a. susiformavo trys pagrindiniai centrai: [[Vladimiras]], [[Volynė]] ir [[Novgorodas]].
 
Kadangi [[Kijevo kunigaikštystė]] buvo tiesioginė [[Kijevo Rusia|Kijevo Rusios]] palikuonė, nėra vieningai nutarta, kokią datą galima laikyti jos pradžia. Kijevo Rusios byrėjimas buvo prasidėjęs jau X a., po [[Jaroslavas Išmintingasis|Jaroslavo Išmintingojo]] mirties. Tuomet nuo valstybės atskilo daugybė žemių ([[Polocko žemė|Polocko]], [[Naugardo žemė|Naugardo]], [[Rostovo žemė|Rostovo]], [[Černigovo žemė|Černigovo]] ir kt.), ir valstybės teritorija susitraukė iki Dnepro vidurupio. 1078 m. baigėsi tiesioginė Kijevo valdovų linija, ir į valdžią atėjo [[Riurikaičiai|Riurikaičių]] atšaka iš [[Perejeslavlio kunigaikštystė]]s – Monomachai, kurie laikinai atkūrė dalinę Kijevo Rusios vienybę.
 
Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po [[1240]] m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: [[Švedija]], [[Livonija]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Livonijos ordino ir švedų puolimą [[1242]] m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas [[Aleksandras Nevskis]].
eilutė 60 ⟶ 58:
[[Vaizdas:Siege of Narva 1558.jpg|thumb|220px|B. Čorikovo „[[Ivanas IV Rūstusis|Ivanas Žiaurusis]] užima Narvą“ ([[1836]] m.)]]
{{main|Rusios kunigaikštystės}}
Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau pirminis padalinimas XI a. vid. atsiradęs pirminis padalinimas į žemes išliko. Nepaisant susiskaldymo žemių viduje, taip vadinamosios dalinės kunigaikštystės išlaikė bendrą tapatumą ir neretai kartu stodavo prieš bendrą priešą iš kitos žemės.
 
XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]]. [[Ivanas IV Rūstusis]] (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė [[Kazanė]]s ir [[Astrachanė]]s chanatus bei retai gyvenamą [[Sibiras|Sibirą]]. Naująją Rusijos imperiją nuo [[1613]] m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas [[Petras I]], valdęs nuo [[1689]] m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]].
eilutė 70 ⟶ 68:
Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo [[Petro I reformos|reformomis]] 1695-1725 m. perorganizavo Maskvos Rusios luominę-atstovaujamąją monarchiją į absoliutinę monarchiją Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija).
 
Imperatorienė [[Jekaterina II]], valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis [[LDK|Lietuvos]] bei kitos padalintos [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijos. BuvoRusija buvo viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje (trečia pagal dydį po [[Mongolų imperija|Mongolų imperijos]] ir [[Britų imperija|Britų imperijos]]) ir tęsėsi nuo [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] šiaurėje ir [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] pietuose iki [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] vakaruose ir [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]] rytuose. Imperijos vadovas – imperatorius – iki [[1905]] m. turėjo absoliučią, niekieno neribojamą valdžią.
 
XX a. pradžioje Rusijos imperijoje vyko keli perversmai – [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucija]] buvo nuslopinta, [[Rusijos revoliucija|1917 m. vasario revoliucija]] nuvertė [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų [[Spalio revoliucija]] į valdžią atvedė [[bolševikas|bolševikus]], [[1922]] m. sukūrusius naują valstybę – ˜[[Sovietų Sąjunga|Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą]].
 
=== RusijosSovietų TFSRSąjunga ===
{{main|TSRS|TSRS istorija}}
[[Vaizdas:Karta över de europeiska delarna av Sovjetunionen på 1920-talet.jpg|130px|left|thumb|Rusijos Federacija ir kaimyninės respublikos prieš susikuriant TSRS 1926 m.]]
Tarybų Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai [[Rusijos TFSR|Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]] privertėsu [[Užkaukazės TFSR]], [[Baltarusijos TSR]] ir [[Ukrainos TSR]] pasirašytipasirašė sąjungos aktą.
 
[[1934]] m. [[rugsėjo 18]] d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga [[1939]] m. lapkričio 30 d. užpuolė [[Suomija|Suomiją]], 1939 m. [[gruodžio 14]] d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.
eilutė 95 ⟶ 93:
[[1999]] m. Rusija įvedė kariuomenė ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistinius [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Moldova|Moldovos]] regionus. Į Gruzijos regioną [[Abchazija|Abchaziją]] įvedė 300 rusų karių, o į Moldovos [[Padnestrė|Padnestrę]] 1 500 kareivių. <ref>http://www.geopolitika.lt/?artc=881</ref> 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių: Ukrainos ir Baltarusijos. <ref>Geopolitika.lt „Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 1. Ukraina“ http://www.geopolitika.lt/?artc=431</ref>
 
[[2008]] m. [[rugpjūčio 8]] d. Rusija gindama [[Pietų Osetija|Pietų Osetiją]] atakavo Gruziją, prasidėjo [[Pietų Osetijos karas (2008)|Rusijos ir Gruzijos karas]]. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos. Okupavo iki tol jos kontroliuotakontroliuotą Gruzijos separatistinį regioną [[Abchazija|Abchaziją]] ir su separastinio judėjimo lyderiu pradėjo Gruzijos pajėgų puolimą iš Abchazijos pusės. Karą su Gruziją laimėjo per 5 dienas <ref>[http://www.economist.com/opinion/displayStory.cfm?source=most_commented&story_id=11920701 Economist.com: Russia resurgent]</ref>
[[File:Putin with Vladimir Konstantinov, Sergey Aksyonov and Alexey Chaly 4.jpeg|thumb|right|2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.]]
[[2014]] kovo 6 d. Rusijos kontroliuojamas Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtų [[2014 m. Krymo krizė|prisijungtasprijungtas prie Rusijos]]<ref>http://www.delfi.lt/news/daily/world/paskelbti-galutiniai-krymo-referendumo-rezultatai.d?id=64289124</ref>, kaip [[Rusijos Federacijos subjektai|federacinis subjektas]] ir, kad būtubūtų surengtas [[2014 m. Krymo referendumas|referendumas]] šiuo klausimu. Nesant jokiems užsienio stebėtojams, referendumas susilaukė tarptautinio priešiškumo. [[2014]] [[kovo 18]] d. Rusija ir Krymas pasirašė sutartį, kuria oficialiai buvo patvirtinta prisijungima<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-europe-26686949 Ukraine: Putin signs Crimea annexation]</ref>. Šiuos veiksmus pasmerkė [[Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja]]. Šie veiksmai nesulaukė tarptautinio pripažinimo, Krymas laikomas Rusijos aneksuota teritorija.
 
2014 m. Rusija sukurstė [[2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje|neramumus rytų ir pietų Ukrainoje prasidėjo neramumai]]. [[Doneckas|Donecko]] ir [[Luhanskas|Luhansko]] regionuose pro rusiškiprorusiški ginkluoti asmenys užėmė administracinius pastatus. Ten jie paskelbė [[Donecko Liaudies Respublika|Donecko]]<ref>[https://m.delfi.lt/uzsienyje/article.php?id=75249933 A. Zacharčenko paskelbė apie naujos valstybės – „Malorosijos“ sukūrimą]</ref> ir [[Luhansko Liaudies Respublika|Luhansko liaudies respublikas]]<ref>[http://www.rferl.org/content/luhansk-will-never-be-the-same-again-in-kyiv-a-blogger-reflects-on-his-native-city/25414757.html 'Luhansk Will Never Be The Same Again:' In Kyiv, A Blogger Reflects On His Native City]</ref>, kurios nori prisijungti prie Rusijos federacijos.
 
== Politinė sistema ==
eilutė 151 ⟶ 149:
{{main|Rusijos geografija}}
[[Vaizdas:Вид со скалы "Дед" в заповеднике "Столбы".jpg|thumb|right|220px|Taiga [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]].]]
Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę [[Eurazija|Eurazijos]] superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse be galolabai skiriasi. [[Rytų Europos lyguma|Rytų Europos lygumoje]] nuo šiaurės į pietus atitinkamai plyti [[tundra]], [[taiga]], mišrieji ir plačialapių miškai, [[stepės]] bei [[pusdykumė]]s. Pagal plotaplotą Rusija yra pati didžiausia šalis pasaulyje. Jis siekia 17,075 mln. kvadratinių kilometrų. Šalis užima 11 % pasaulio ploto, tai butubūtų visa Europa ir Australija kartu sudėjus. Rusijos platybėse yra visos klimato juostos, išskyrus atogrąžines. Rusijos plotis iš šiaurės į rytus yra apie 9000 k. nuo 19 ° rytuose iki 169° vakaruose. Šalis driekiasi per du žemynus – Aziją ir Europą. 23 % šalies teritorijos yra Europos žemyne, o 77 % yra- Azijos. Iš pietų į šiaurę Rusija nusitęsusi apie 4000 km: nuo 41° iki 81° šiaurėje.
 
Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir [[Baikalo ežeras|Baikalas]], didžiausias gėlavandenis ir giliausias<ref>{{cite web
|url=http://geology.com/records/deepest-lake.shtml|title=Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)|publisher=geology.com|accessdate=2008-03-24
}}</ref> ežeras pasaulyje. Šalyje net 23 objektai įtraukti į [[UNESCO]] [[pasaulio paveldo sąrašas|pasaulio paveldo sąrašą]]<ref>{{cite web|last=UNESCO World Heritage Centre|title=Russian Federation|url=http://whc.unesco.org/en/statesparties/ru|accessdate=2007-12-27}}</ref>.
 
=== Geografinė padėtis ir sienos ===
eilutė 161 ⟶ 159:
Rusija yra viena iš pasaulio šalių, kurios turi daugiausiai sienų su kitomis valstybėmis. Šalis ribojasi 14 kitų valstybių. Bendras šalies sienų ilgis yra 20 017 km. Rusija turi priėjimą prie penkių jūrų, o pakrančių ilgis yra 37 653 km.
 
Pagrindinė Rusijos dalis (be Kaliningrado srities) ribojasi su [[Norvegija]] (196 km) ir [[Suomija]] (1340 km), tadapiečiau sekayra palyginus nedidelė [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] pakrantė. PoDar topiečiau sekaeina siena su Baltijos šalimis [[Estija]] (334 km) ir [[Latvija]] (217 km). Pietuose ribojasi su [[Baltarusija]] (959 km) ir [[Ukraina]] (1576 km, be Krymo). [[Juodoji jūra]] skiria Rusijos Europinęeuropinę ir Azijinęazijinę dalį. [[Kaukazas|Kaukaze]] ribojasi su [[Gruzija]] (723 km) ir [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] (284 km). TadaRyčiau sekayra [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūros]] pakrantė ir siena su [[Kazachstanas|Kazachstanu]] (6846 km). [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]] Rusija ribojasi su pirma su [[Kinija]] (apie 40 km) tada su [[Mongolija]] (3485 km) ir tada vėl su Kinija (3605 km). PoDAr totoliau sekaį rytus yra paskutinė žemyninė siena su [[Šiaurės Korėja]]. Po to driekiasi jūrinė siena su [[Japonija]]. Ji prasideda nuo [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūros]], eina per [[Ramusis vandenynas|Ramujį vandenyną]] ir baigiasi [[Beringo jūra|Beringo jūroje]]. [[Beringo sąsiauris|Beringo sąsiauryje]] yra [[Diomido salos]]. VienasViena iš jų - [[Ratmanovo sala]] - yra labiausiai į rytus nutolusi Rusijos sala. Ji yra tik keturis kilometrus nutolusi nuo [[Kruzenšterno sala|Kruzenšterno salos]], kuri priklauso [[JAV]]. Visa Rusijos šiaurinė dalis yra nusidriekusi palei [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyną]], kuriame yra daugybedaugybė saluRusijai priklausančiaipriklausančių Rusijaisalų. Pati šiauriausia iš jų yra [[Prano Juozapo Žemė]]. Rusija taip pat savo teritorija laiko dalį ledynų Arktyje.
 
Rusijai taip pat priklauso vienas [[eksklavas]]. Tai buvo šiaurinė [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] dalis, šiandieninė [[Kaliningrado sritis]]. Ši šalies dalis Rusijai (prieš tai [[TSRS]]) priklauso nuo 1945 m. Kaliningrado sritis ribojasi su [[Lietuva]] (227 km) ir [[Lenkija]] (206 km) ir yra apsupta [[ES]] teritorija.
 
=== Pagrindiniai regionai ===