Rusija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
iliustracijos, neesminės nuorodos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 42:
'''Rusija''' ({{ru|Россия}}), oficialiai '''Rusijos Federacija''' ({{ru|Российская Федерация}}) – federacinė valstybė šiaurinėje [[Eurazija|Eurazijos]] dalyje. Tai didžiausia pagal plotą pasaulyje valstybė, besidriekianti nuo [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] iki [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Rusija ribojasi su (iš vakarų į rytus): [[Norvegija]], [[Suomija]], [[Estija]], [[Latvija]], [[Baltarusija]], [[Lietuva]], [[Lenkija]], [[Ukraina]], [[Gruzija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]], [[Kazachstanas|Kazachstanu]], [[Kinija]], [[Mongolija]] ir [[Šiaurės Korėja]].
Vakarinė šalies dalis, esanti [[Europa|Europos žemyne]], yra daug tankiau apgyvendinta nei rytinė – maždaug 77 % [[Populiacija|populiacijos]] gyvena vakarų Rusijoje. Šalis apima apie aštuntadalį apgyvedintos žemės ploto ir turėdama 144 mln. gyventojų užima 9 vietą pagal gyventojų skaičių pasaulyje, o taip yra viena iš rečiausiai
Šiandieninė Rusija
== Istorija ==
Eilutė 51:
[[Vaizdas:Alexander Nevskiy receiving papal legates by Siemiradzki (litography).jpg|thumb|left|160px|[[Aleksandras Neviškis]] priima Romos popiežiaus legatus.]]
{{main|Kijevo Rusia|Kijevo kunigaikštystė}}
Pirmoji didelė slavų valstybė regione buvo [[Kijevo Rusia]], susikūrusi apie 850 m. Ši valstybė išsiplėtė apimdama visas rytų slavų ir didelę dalį baltų žemių (Galinda driekėsi nuo Smolensko iki Maskvos), tačiau
Šias valstybes labai susilpnino mongolų užkariavimas XIII a. viduryje. Po [[1240]] m. mongolų žygio visos rusų kunigaikštystės tapo mongolų duoklės mokėtojomis. Tuo pačiu metu rusų kunigaikštystėmis ėmė domėtis ir kitos kaimyninės valstybės: [[Švedija]], [[Livonija]] ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Livonijos ordino ir švedų puolimą [[1242]] m. sustabdė Vladimiro didysis kunigaikštis ir Novgorodo valdovas [[Aleksandras Nevskis]].
eilutė 60 ⟶ 58:
[[Vaizdas:Siege of Narva 1558.jpg|thumb|220px|B. Čorikovo „[[Ivanas IV Rūstusis|Ivanas Žiaurusis]] užima Narvą“ ([[1836]] m.)]]
{{main|Rusios kunigaikštystės}}
Kunigaikštysčių skaičius nuolat augo, tačiau
XIV amžiuje, nors ir mongolų kontroliuojama, sustiprėjo [[Maskvos kunigaikštystė]]. [[Ivanas IV Rūstusis]] (1533–1584) tapo pirmuoju Rusijos caru, o kunigaikštystė prisijungė [[Kazanė]]s ir [[Astrachanė]]s chanatus bei retai gyvenamą [[Sibiras|Sibirą]]. Naująją Rusijos imperiją nuo [[1613]] m. valdė Romanovų dinastija. Dinastijos atstovas [[Petras I]], valdęs nuo [[1689]] m., sugebėjo dar primityvioje šalyje pritaikyti Vakarų šalių idėjas ir kultūrą, žymiai modernizuodamas šalį. Jis taip pat perkėlė sostinę iš [[Maskva|Maskvos]] į [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgą]].
eilutė 70 ⟶ 68:
Rusijos imperijos pagrindus padėjo Rusijos caras Petras I, kuris savo [[Petro I reformos|reformomis]] 1695-1725 m. perorganizavo Maskvos Rusios luominę-atstovaujamąją monarchiją į absoliutinę monarchiją Vakarų valstybių pavyzdžiu (Prūsija, Olandija, Švedija).
Imperatorienė [[Jekaterina II]], valdžiusi 1767–1796 m., sugebėjo Rusijos imperiją paversti lygia jėga didžiausioms Europos valstybėms. Tuo metu prie Rusijos prijungta ir didžioji dalis [[LDK|Lietuvos]] bei kitos padalintos [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] teritorijos.
XX a. pradžioje Rusijos imperijoje vyko keli perversmai – [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|1905 m. revoliucija]] buvo nuslopinta, [[Rusijos revoliucija|1917 m. vasario revoliucija]] nuvertė [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] susilpnintą caro valdžią, o tų pačių metų [[Spalio revoliucija]] į valdžią atvedė [[bolševikas|bolševikus]], [[1922]] m. sukūrusius naują valstybę – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą]].
===
{{main|TSRS|TSRS istorija}}
[[Vaizdas:Karta över de europeiska delarna av Sovjetunionen på 1920-talet.jpg|130px|left|thumb|Rusijos Federacija ir kaimyninės respublikos prieš susikuriant TSRS 1926 m.]]
Tarybų Sąjungos pradžia – [[1922]] m. [[gruodžio 30]] d., kai [[Rusijos TFSR|Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika]]
[[1934]] m. [[rugsėjo 18]] d. Tarybų Sąjunga buvo priimta į [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungą]]. Kai, nepaskelbusi karo, Tarybų Sąjunga [[1939]] m. lapkričio 30 d. užpuolė [[Suomija|Suomiją]], 1939 m. [[gruodžio 14]] d. Tautų Sąjungos taryba pašalino TSRS iš organizacijos ir paragino savo nares remti Suomiją.
eilutė 95 ⟶ 93:
[[1999]] m. Rusija įvedė kariuomenė ir nemažai karinės technikos, į prorusiškus separatistinius [[Gruzija|Gruzijos]] ir [[Moldova|Moldovos]] regionus. Į Gruzijos regioną [[Abchazija|Abchaziją]] įvedė 300 rusų karių, o į Moldovos [[Padnestrė|Padnestrę]] 1 500 kareivių. <ref>http://www.geopolitika.lt/?artc=881</ref> 2006 m. kilo energetiniai konfliktai tarp jos ir kaimynių: Ukrainos ir Baltarusijos. <ref>Geopolitika.lt „Energetiniai Rusijos politikos ginklai ir taikiniai: nr. 1. Ukraina“ http://www.geopolitika.lt/?artc=431</ref>
[[2008]] m. [[rugpjūčio 8]] d. Rusija gindama [[Pietų Osetija|Pietų Osetiją]] atakavo Gruziją, prasidėjo [[Pietų Osetijos karas (2008)|Rusijos ir Gruzijos karas]]. Rusija išstūmė gruzinus iš Pietų Osetijos. Okupavo iki tol jos
[[File:Putin with Vladimir Konstantinov, Sergey Aksyonov and Alexey Chaly 4.jpeg|thumb|right|2014 m. kovo 18 d. Krymo prisijungimo pasirašymas Maskvoje.]]
[[2014]] kovo 6 d. Rusijos kontroliuojamas Krymo parlamentas balsavo už tai, kad pusiasalis būtų [[2014 m. Krymo krizė|
2014 m. Rusija sukurstė [[2014 m. prorusiški neramumai Ukrainoje|neramumus rytų ir pietų Ukrainoje
== Politinė sistema ==
eilutė 151 ⟶ 149:
{{main|Rusijos geografija}}
[[Vaizdas:Вид со скалы "Дед" в заповеднике "Столбы".jpg|thumb|right|220px|Taiga [[Krasnojarsko kraštas|Krasnojarsko krašte]].]]
Rusijos Federacija nutįsusi per šiaurinę [[Eurazija|Eurazijos]] superkontinento dalį. Dėl valstybės dydžio, klimatas įvairiose valstybės dalyse
Rusijos teritorijoje daug ežerų ir kalnų, tarp kurių ir [[Baikalo ežeras|Baikalas]], didžiausias gėlavandenis ir giliausias<ref>{{cite web
|url=http://geology.com/records/deepest-lake.shtml|title=Deepest Lake in the World (Giliausias pasaulio ežeras)|publisher=geology.com|accessdate=2008-03-24
}}</ref> ežeras pasaulyje.
=== Geografinė padėtis ir sienos ===
eilutė 161 ⟶ 159:
Rusija yra viena iš pasaulio šalių, kurios turi daugiausiai sienų su kitomis valstybėmis. Šalis ribojasi 14 kitų valstybių. Bendras šalies sienų ilgis yra 20 017 km. Rusija turi priėjimą prie penkių jūrų, o pakrančių ilgis yra 37 653 km.
Pagrindinė Rusijos dalis (be Kaliningrado srities) ribojasi su [[Norvegija]] (196 km) ir [[Suomija]] (1340 km),
Rusijai taip pat priklauso vienas [[eksklavas]]. Tai buvo šiaurinė [[Rytų Prūsijos provincija|Rytų Prūsijos provincijos]] dalis, šiandieninė [[Kaliningrado sritis]]. Ši šalies dalis Rusijai (prieš tai [[TSRS]]) priklauso nuo 1945 m. Kaliningrado sritis ribojasi su [[Lietuva]] (227 km) ir [[Lenkija]] (206 km)
=== Pagrindiniai regionai ===
|