Juodakojai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pasak legendos, juodakojai vadovavę algonkinų būriui, persikrausčiusiam iš [[Šiaurės Red Riveris|Raudonosios upės]] slėnio (dab. šiaurės vakarų [[Minesota]] ir pietų [[Manitoba]]) į [[Uoliniai kalnai|Uolinių kalnų]] papėdes vakaruose. Vertėsi medžiokle, žvejyba ir žemdirbyste. XVIII a. iš pietinių tautų perėmė arklius ir pradėjo raitąją bizonų [[medžioklė|medžioklę]]. Nedideliais kiekiais augino [[tabakas|tabaką]]. XVIII a. atskiri juodakojų būriai pasiekė [[Pietų Saskačevanas|Pietų Saskačevano]] aukštupį ir vidurupį. XIX a. klajojo po sritis nuo pat [[Šiaurės Saskačevanas|Šiaurės Saskačevano]] aukštupio iki [[Misūris (upė)|Misūrio]] ištakų. XVIII–XIX a. sudarė juodakojų konfederaciją podraug su peiganais[[peiganai]]s ir kainajais[[kainajai]]s. Be to, su juodakojais buvo susiję nedideli [[grovantrai|grovantrų]] ir [[sarsiai|sarsių]] būriai. XIX a. pr. buvo įtraukti į prekybą žvėrelių kailiais. [[1790 ]] m. būta ~9000 juodakojų, bet po XIX a. pirmos pusės epidemijų ir labai sumažėjus bizonų, populiacija sumažėjo ~70 %. XIX a. antroje pusėje išskirstyti po rezervacijas, palaipsniui rasiškai sumišo. Dabar verčiasi gyvulininkyste, samdomais darbais, amatais, turizmu.

Juodakojų tradicinė kultūra panaši į kitų prerijų indėnų. Kinkė šunų, vėliau arklių velktis. Gaminosi apsiaustus iš [[bizonas|bizonų]] kailių, išpieštus medžioklės ir mūšių scenomis. Iš medžio drožė tabako rūkymo vamzdžius. Dažėsi veidus. Tradicinis būstas – bizonų kailiais dengta palapinė.<ref>{{VLE|21||Imantas Melianas|Siksikai}}</ref>

Giminės linija abejopa. Tradicinė [[šeima -]] – didžioji, patrilokalinė. Būta seserinės daugmoterystės ir [[leviratas|levirato]] papročio. Genties vadu tapdavo labiausiai pasižymėjęs karys. Nuo XIX a. vid. įtaką įgijo hierarchinė karinių draugijų taryba (kunukhasis – - "visi„visi draugai"draugai“). Hierarchija būdavo nustatoma pagal kario nuopelnus (pelnytus priešų skalpus, ginklus). Tikybai buvo būdingi [[šamanizmas|šamanizmo]] bruožai, dvasių-globėjų kultas. Pasakotas mitas apie pasaulio sutvėrėją Napį. Jis plaukiojęs ant rąsto beribiuose vandenyse su žuvimi, varle, gyvate ir vėžliu. Jis pasiuntęs juos į vandenų dugną atnešti dumblo, bet tik vėžlys tą sugebėjęs padaryti. Iš to dumblo Napis sutvėręs žemę.<ref>Maclean, John. "Blackfoot„Blackfoot Mythology"Mythology“. ''The Journal of American Folklore  – 6'', no. 22 (Jul  – Sep., 1893), 165-172165–172.</ref> Rengdavo kasmetinį "Saulės„Saulės šokį"šokį“.<ref>{{etno|CHRG|Черноногие}}</ref>