Vikiprojektas:Savaitės straipsnis/Straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Bundesarchiv Bild 102-01341A, Berlin, Schlesischer Bahnhof, Dampflokomotive 17 1105.jpg|thumb|250px|Silezijos geležinkelio stotyje Berlyne lūkuriuojantis 17.10 modelio garvežys. Jis ilgus dešimtmečius tarnavo kaip D 1/2 traukinio lokomotyvas.]]
[[Vaizdas:Image from page 579 of "Bulletin" (1901).jpg|thumb|Hopių vyras ir moteris (~1901 m.)]]
'''D 1/2''' – [[Greitasis traukinys|greitųjų traukinių]] pora, [[šaudyklė]]s principu [[1895]]–[[1945]] m. kursavusi tarp [[Vokietija|Vokietijos]] sostinės [[Berlynas|Berlyno]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] pasienio miestelio [[Eitkūnai|Eitkūnų]].
'''Hopiai''' (''Hopi'', pilnai – ''Hopituh Shi-nu-mu'' „taikingieji, kultūringieji“) – indėnų [[pueblai|pueblų]] tauta, gyvenanti [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijose]], šiaurės rytų [[Arizona|Arizonoje]], [[navachai|navachų]] apsuptyje. Populiacija – apie 7300 žmonių, hopių kilmės – virš 18 tūkst. [[Hopių kalba]], priklausanti [[jutų-actekų kalbos|jutų-actekų šeimai]], gana gerai išsilaikiusi, palyginti su daugeliu kitų JAV indėnų, bet palaipsniui nyksta anglų kalbos naudai. Daugelis praktikuoja prigimtinę tikybą.
 
Dar 1855 m. [[Prūsijos Ostbanas]] šiuo maršrutu paleido keleivinį kasdieninį „Traukinį Nr. 1“. Tačiau tik 1873 m. pradėjusi kursuoti traukinį „Courierzug 1“ ({{lt|„Kurjerinis traukinys 1“}}) galima įvardinti ''D 1/2'' pirmtaku, nes jis jau atitiko greitajam traukiniui keliamus reikalavimus. „Courierzug 1“ važinėjo tarp dviejų vienodo pavadinimo geležinkelių stočių – [[Berlyno Ostbanhofas|Berlyno Ostbanhofo]] ir [[Karaliaučiaus Ostbanhofas|Karaliaučiaus Ostbanhofo]] – ir toliau iki Eitkūnų. Kelyje į pastarąją stotį jis sugaišdavo 16 valandų ir 18 minutes, nuo 1882 m. kelionę pradėdamas ir baigdamas [[Berlyno Šarlotenburgo stotis|Berlyno Šarlotenburgo stotyje]].
Hopiai yra senosios [[anasaziai|pueblų (anasazių) kultūros]], kūrusios dideles urvų gyvenvietes, palikuonys. Ši tauta vėliau iš [[Mohavių dykuma|Mohavių dykumos]] ir [[Siera Nevada (JAV)|Pietų Siera Nevados]] pašlaičių persikėlė į [[Didysis Kolorado kanjonas|Didžiojo Kolorado kanjono]] apylinkes. Gyveno [[Mažasis Koloradas|Mažojo Kolorado]] slėnyje, buvo veikiami kaimyninių navachų.
 
1895 m. [[Prūsijos valstybiniai geležinkeliai]] šį greitąjį traukinį įvardijo raide ''D''. Iš Berlyno ''D 1'' iškeliaudavo prieš pietus ir į Rytprūsius atvykdavo tos pačios dienos vėlų vakarą. Priešinga kryptimi kursavusio traukinio ''D 2'' išvykimo–atvykimo laikas buvo analogiškas. Iš [[Berlynas|Berlyno]] šis keleivinis sąstatas važiuodavo per [[Kostšynas prie Odros|Kiustriną]], [[Gožuvas|Landsbergą prie Vartos]], [[Drezdenkas|Dryzeną]] ir [[Pila|Šnaidemiulę]]. Pakeitęs [[Garvežys|garvežį]], toliau keliaudavo per [[Choinicės|Konicą]], [[Tčevas|Diršavą]] (čia vėl buvo keičiamas [[lokomotyvas]]), [[Gdansko Starogardas|Prūsijos Stargardą]], [[Malborkas|Marijenburgą]], [[Elbingas|Elbingą]], [[Branevas|Braunsbergą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]], [[Tepliava|Tepliavą]] ir [[Znamenskas (Vėluva)|Vėluvą]]. [[Įsrutis (miestas)|Įsrutyje]] sąstato kelionė baigdavosi, o tiesioginio susisiekimo vagonus tolyn tempdavo traukinys D 55/54. Eitkūnuose susiruošusius vykti į [[Rytų Europa|Rytus]] jis perduodavo stotin atvažiavusiam [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] traukiniui, o pats, įsilaipinęs [[1520 mm vėžė|rusišku plačiuoju bėgių keliu]] atvykusius keleivius, leisdavosi į atgalinį reisą. 742 km ilgio atkarpoje [[Berlyno Silezijos stotis|Berlyno Silezijos stotis]]–Eitkūnai 1914 m. tiesioginis vagonas kelyje užtrukdavo 11 valandų ir 18 minutes.
[[1540]] m. susidūrė su ispanais – [[Francisco Vásquez de Coronado|Fransisko Vaskeso de Koronado]] ekspedicija. [[XVI a.]] jų žemėse taip pat lankėsi [[García López de Cárdenas|Garsijos Lopeso de Kardenaso]], [[Antonio de Espejo|Antonijaus de Especho]] žygeiviai. Keliautojai aprašė hopių miestus (pueblus), papročius, pažymėjo šios tautos taikingumą. [[1629]] m. hopių žemėse ėmė veikti [[pranciškonai|pranciškonų]] misionieriai (pirma misija – Avatovyje), bet evangelizacija jiems nesisekė. Ispanų kolonistai hopius ėmė gaudyti į vergiją. [[1680]] m. hopių [[pueblas|pueblai]] sukilo ir sugriovė Avatovio misiją. [[1700]]–[[1701]] m. pranciškonai bandė misiją atkurti, bet vėl buvo nužudyti ir daugiau iki pat XIX a. europiečiai į hopių žemes nebesiskverbė. XVII a. pab., po nesėkmingo sukilimo prieš [[ispanai|ispanus]], į hopių žemes atsikėlė dalis [[tevai|tevų]], kurie, nors ir persimaišė su hopiais, bet išlaikė savo kalbą. Tevai užėmę šiaurinį plokščiakalnį (mesą) užtikrino hopių išorinius ryšius (buvo vertėjai, kariai) ir saugojo nuo antpuolių.
 
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietijos imperija|kaizerinės Vokietijos]] kariuomenė užėmė vakarines Rusijos [[Gubernija|gubernijas]] ir plačiojo geležinkelio vėžę perdarė į [[1435 mm vėžė|europinę]]. Traukinio ''D 1/2'' trasa buvo pratęsta iki [[Vilnius|Vilniaus]], tad kelionės laikas iš Berlyno atitinkamai pailgėjo – iki 19 valandų ir 42 minučių. Pokaryje, nuo 1920 m. tiesioginio susisiekimo vagonai važiuodavo į [[Kaunas|Kauną]] ir toliau – iki [[Ryga|Rygos]]. [[Lietuvos geležinkeliai]] [[Virbalis|Virbalyje]] perimdavo šiuos vagonus, prikabindavo vagoną restoraną ir kaip greitąjį traukinį 11/12 per Kauną tempdavo į [[Joniškis|Joniškį]]. Šiame pasienio mieste [[Latvijos geležinkeliai]] juos jungdavo prie traukinio 15/16, vykstančio į Rygą. Tokie vagonai atkarpoje Ryga–Berlynas užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes. 1927 m. kelionėms į [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] sostines buvo nupirkti garsiojo gamintojo CIWL (''Compagnie Internationale des Wagons-Lits'') patogūs miegamieji vagonai, važinėję maršrutu [[Paryžius]]–Berlynas–Kaunas–Ryga (Vokietijos sostinėje jie buvo prikabinami prie prabangaus traukinio [[Nord-Express]]). Po 1920 m. Lietuvos geležinkeliai iš Vokietijos gavo ir eksploatavo šešis lokomotyvus S 10, taip pat kelis P 8. Iš Škodos gamyklos [[Pilzenas|Pilzeno]] mieste 1939 m. buvo nupirkti specialiai Lietuvai suprojektuoti ir pagaminti [[Lokomotyvas Gp|lokomotyvai Gp]]. Visi jie darbavosi ir ''D 1/2'' trasoje.
XVII a. hopiai iš ispanų perėmė naminius gyvulius ([[arklys|arklius]], [[avis]], [[asilas|asilus]], XX a. avis pakeitė galvijais), geležį, sodininkystę ([[persikai]], [[abrikosai]]), XIX a. pab. – iš navachų perėmė sidabro apdirbimo technologiją.
 
'''[[Traukinys D 1/2 (Berlynas–Eitkūnai)|Daugiau…]]'''
XIX a. į hopių žemės ėmė veržtis [[vergas|vergų]] prekeiviai – [[meksikiečiai]], [[apačiai]], navachai. [[1850]] m. hopiai pasiprašė amerikiečių apsaugos nuo navachų. [[1882]] m. buvo sudaryta hopių rezervacija, bet navachai užėmė apie pusę jos ploto. Kovos dėl žemių su navachais tęsėsi iki pat XX a. pab. Buvo sudaryta tarpinė rezervacijos sritis, kuria gali naudotis tiek hopiai, tiek navachai. XIX–XX a. sąvartoje Oraibio kaime kilo konfliktas tarp tradicionalistų ir hopių, pasisakiusių už amerikietiškos švietimo sistemos perėmimą. Konservatyvieji hopiai, patyrę JAV prievartą, vėliau išsikėlė ir įkūrė Hotevilos gyvenvietę. Nuo 1935 m. turi renkamą genties tarybą.
 
'''[[Hopiai|Daugiau…]]'''
 
<noinclude>[[Kategorija:Pirmo puslapio skaidymo šablonai|{{PAGENAME}}]]</noinclude>