Traukinys D 1/2 (Berlynas–Eitkūnai): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S -typos
Eilutė 3:
 
== Priešistorė ==
Dar 1855 m. [[Prūsijos Ostbanas]] šiuo maršrutu paleido keleivinį kasdieninį „Traukinį Nr. 1“. Tačiau tik 1873 m. pradėjusi kursuoti traukinį „Courierzug 1“ ({{lt|„Kurjerinis traukinys 1“}}) galima įvardinti ''D 1/2'' pirmtaku, nes jis jau atitiko greitajam traukiniui keliamus reikalavimus. „Courierzug 1“ važinėjo tarp dviejų vienodo pavadinimo geležinkelių stočių – [[Berlyno Ostbanhofas|Berlyno Ostbanhofo]] ir [[Karaliaučiaus Ostbanhofas|Karaliaučiaus Ostbanhofo]] – ir toliau iki Eitkūnų. Kelyje į patarąjąpastarąją stotį jis sugaišdavo 16 valandų ir 18 minutes, nuo 1882 m. kelionę pradėdamas ir baigdamas [[Berlyno Šarlotenburgo stotis|Berlyno Šarlotenburgo stotyje]].
 
== Istorija ==
1895 m. [[Prūsijos valstybiniai geležinkeliai]] šį greitąjį traukinį įvardijo raide ''D''. Iš Berlyno ''D 1'' iškeliaudavo prieš pietus ir į Rytprūsius atvykdavo tos pačios dienos vėlų vakarą. Priešinga kryptimi kursavusio traukinio ''D 2'' išvykimo–atvykimo laikas buvo analogiškas. Iš [[Berlynas|Berlyno]] šis keleivinis sąstatas važiuodavo per [[Kostšynas prie Odros|Kiustriną]], [[Gožuvas|Landsbergą prie Vartos]], [[Drezdenkas|Dryzeną]] ir [[Pila|Šnaidemiulę]]. Pakeitęs [[Garvežys|garvežį]], toliau keliaudavo per [[Choinicės|Konicą]], [[Tčevas|Diršavą]] (čia vėl buvo keičiamas [[lokomotyvas]]), [[Gdansko Starogardas|Prūsijos Stargardą]], [[Malborkas|Marijenburgą]], [[Elbingas|Elbingą]], [[Branevas|Braunsbergą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]], [[Tepliava|Tepliavą]] ir [[Znamenskas (Vėluva)|Vėluvą]]. [[Įsrutis (miestas)|Įsrutyje]] sąstato kelionė baigdavosi, o tiesioginio susisekimosusisiekimo vagonus tolyn tempdavo traukinys D 55/54. Eitkūnuose susiruošusius vykti į [[Rytų Europa|Rytus]] jis perduodavo stotin atvažiavusiam [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] traukiniui, o pats, įsilaipinęs [[1520 mm vėžė|rusišku plačiuoju bėgių keliu]] atvykusius keleivius, leisdavosi į atgalinį reisą. 742 km ilgio atkarpoje [[Berlyno Silezijos stotis|Berlyno Silezijos stotis]]–Eitkūnai 1914 m. tiesioginis vagonas kelyje užtrukdavo 11 valandų ir 18 minutes.<ref>Reichskursbuch 1914, Tabelle 21, S. 50/51</ref>
[[Vaizdas:Ostbahnhof Königsberg.jpg|thumb|left|250px|Ostbanhofo geležinkelio stotis Karaliaučiuje prieš Antrąjį pasaulinį karą]]
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietijos imperija|kaizerinės Vokietijos]] kariuomenė užėmė vakarines Rusijos [[Gubernija|gubernijas]] ir plačiojo geležinkelio vėžę perdarė į [[1435 mm vėžė|europinę]]. Traukinio ''D 1/2'' trasa buvo pratęsta iki [[Vilnius|Vilniaus]], tad kelionės laikas iš Berlyno atitinkamai pailgėjo – iki 19 valandų ir 42 minučių. Pokaryje, nuo 1920 m. tiesioginio susisiekimo vagonai važiuodavo į [[Kaunas|Kauną]] ir toliau – iki [[Ryga|Rygos]]. [[Lietuvos geležinkeliai]] [[Virbalis|Virbalyje]] perimdavo šiuos vagonus, prikabindavo vagoną restoraną ir kaip greitąjį traukinį 11/12 per Kauną tempdavo į [[Joniškis|Joniškį]]. Šiame pasienio mieste [[Latvijos geležinkeliai]] juos jungdavo prie traukinio 15/16, vykstančio į Rygą.<ref>Wilfried Biedenkopf. ''Quer durchs alte Europa: Die internationalen Zug- und Kurswagenläufe nach dem Stand vom Sommer 1939.'' – Krefeld: Verlag und Büro für Spezielle Verkehrsliteratur Röhr, 1981 ISBN 3-88490-110-9, S. 20</ref> Tokie vagonai atkarpoje Ryga–Berlynas užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes. 1927 m. kelionėms į [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] sostines buvo nupirkti garsiosiojogarsiojo gamintojo CIWL (''Compagnie Internationale des Wagons-Lits'') patogūs miegamieji vagonai, važinėję maršrutu [[Paryžius]]–Berlynas–Kaunas–Ryga (Vokietijos sostinėje jie buvo prikabinami prie prabangaus traukinio [[Nord-Express]]). Po 1920 m. Lietuvos geležinkeliai iš Vokietijos gavo ir eksloatavoeksploatavo šešis lokomotyvus S 10, taip pat kelis P 8. Iš Škodos gamyklos [[Pilzenas|Pilzeno]] mieste 1939 m. buvo nupirkti specialiai Lietuvai suprojektuoti ir pagaminti [[Lokomotyvas Gp|lokomotyvai Gp]]. Visi jie darbavosi ir ''D 1/2'' trasoje.<ref>Herman Gijsbert Hesselink, Norbert Tempel. ''Eisenbahnen im Baltikum'' – Münster: Verlag Lok–Report, 1996 S. 65</ref>
 
Atsikūrusiai [[Lenkija]]i pagal [[Versalio sutartis|Versalio sutartį]] atiteko dalis buv. vokiškos [[Vakarų Prųsija|Vakarų Prūsijos]] provincijos ir greitajam traukiniui ''D 1/2'' tarpukaryje tekdavo 123 kilometrus važiuoti [[Dancigo koridorius|Dancigo koridoriaus]] teritorija. Tai darė jis nesustodamas, pas keleivius nebuvo reikalaujama lenkiškų tranzitinių vizų. [[Vokietijos Reichsbanas]] už Koridoriaus geležinkelio eksploatavimą [[Lenkijos geležinkeliai|Lenkijos geležinkeliams (PKP)]] kasmet mokėdavo apvalią sumą. Visgi abi pusės susidariusia padėtimi nebuvo patenkintos, 1936 m. Vokietija pinigų išmokėjimą sustabdė ir lenkai tranzitą Koridoriumi uždarė. Traukinio ''D 1/2'' tai nepalietė: kadangi jis buvo tarptautinis, keleiviams buvo leista Koridorių kirsti ir net įlipti–išlipti lenkų stotyse [[Choinicė]] ir [[Tčevas]].<ref>Siegfried Bufe, Bernhard Schülein. ''Königsberg Express'' – Egglham: Bufe–Fachbuch–Verlag, 2002 S. 42</ref>