Traukinys D 1/2 (Berlynas–Eitkūnai): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S panaikinta Kategorija:Lenkijos transportas; įtraukta Kategorija:Geležinkelių transportas Lenkijoje naudojant HotCat |
S -typos |
||
Eilutė 3:
== Priešistorė ==
Dar 1855 m. [[Prūsijos Ostbanas]] šiuo maršrutu paleido keleivinį kasdieninį „Traukinį Nr. 1“. Tačiau tik 1873 m. pradėjusi kursuoti traukinį „Courierzug 1“ ({{lt|„Kurjerinis traukinys 1“}}) galima įvardinti ''D 1/2'' pirmtaku, nes jis jau atitiko greitajam traukiniui keliamus reikalavimus. „Courierzug 1“ važinėjo tarp dviejų vienodo pavadinimo geležinkelių stočių – [[Berlyno Ostbanhofas|Berlyno Ostbanhofo]] ir [[Karaliaučiaus Ostbanhofas|Karaliaučiaus Ostbanhofo]] – ir toliau iki Eitkūnų. Kelyje į
== Istorija ==
1895 m. [[Prūsijos valstybiniai geležinkeliai]] šį greitąjį traukinį įvardijo raide ''D''. Iš Berlyno ''D 1'' iškeliaudavo prieš pietus ir į Rytprūsius atvykdavo tos pačios dienos vėlų vakarą. Priešinga kryptimi kursavusio traukinio ''D 2'' išvykimo–atvykimo laikas buvo analogiškas. Iš [[Berlynas|Berlyno]] šis keleivinis sąstatas važiuodavo per [[Kostšynas prie Odros|Kiustriną]], [[Gožuvas|Landsbergą prie Vartos]], [[Drezdenkas|Dryzeną]] ir [[Pila|Šnaidemiulę]]. Pakeitęs [[Garvežys|garvežį]], toliau keliaudavo per [[Choinicės|Konicą]], [[Tčevas|Diršavą]] (čia vėl buvo keičiamas [[lokomotyvas]]), [[Gdansko Starogardas|Prūsijos Stargardą]], [[Malborkas|Marijenburgą]], [[Elbingas|Elbingą]], [[Branevas|Braunsbergą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]], [[Tepliava|Tepliavą]] ir [[Znamenskas (Vėluva)|Vėluvą]]. [[Įsrutis (miestas)|Įsrutyje]] sąstato kelionė baigdavosi, o tiesioginio
[[Vaizdas:Ostbahnhof Königsberg.jpg|thumb|left|250px|Ostbanhofo geležinkelio stotis Karaliaučiuje prieš Antrąjį pasaulinį karą]]
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu [[Vokietijos imperija|kaizerinės Vokietijos]] kariuomenė užėmė vakarines Rusijos [[Gubernija|gubernijas]] ir plačiojo geležinkelio vėžę perdarė į [[1435 mm vėžė|europinę]]. Traukinio ''D 1/2'' trasa buvo pratęsta iki [[Vilnius|Vilniaus]], tad kelionės laikas iš Berlyno atitinkamai pailgėjo – iki 19 valandų ir 42 minučių. Pokaryje, nuo 1920 m. tiesioginio susisiekimo vagonai važiuodavo į [[Kaunas|Kauną]] ir toliau – iki [[Ryga|Rygos]]. [[Lietuvos geležinkeliai]] [[Virbalis|Virbalyje]] perimdavo šiuos vagonus, prikabindavo vagoną restoraną ir kaip greitąjį traukinį 11/12 per Kauną tempdavo į [[Joniškis|Joniškį]]. Šiame pasienio mieste [[Latvijos geležinkeliai]] juos jungdavo prie traukinio 15/16, vykstančio į Rygą.<ref>Wilfried Biedenkopf. ''Quer durchs alte Europa: Die internationalen Zug- und Kurswagenläufe nach dem Stand vom Sommer 1939.'' – Krefeld: Verlag und Büro für Spezielle Verkehrsliteratur Röhr, 1981 ISBN 3-88490-110-9, S. 20</ref> Tokie vagonai atkarpoje Ryga–Berlynas užtrukdavo 21 valandą ir 8 minutes. 1927 m. kelionėms į [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybių]] sostines buvo nupirkti
Atsikūrusiai [[Lenkija]]i pagal [[Versalio sutartis|Versalio sutartį]] atiteko dalis buv. vokiškos [[Vakarų Prųsija|Vakarų Prūsijos]] provincijos ir greitajam traukiniui ''D 1/2'' tarpukaryje tekdavo 123 kilometrus važiuoti [[Dancigo koridorius|Dancigo koridoriaus]] teritorija. Tai darė jis nesustodamas, pas keleivius nebuvo reikalaujama lenkiškų tranzitinių vizų. [[Vokietijos Reichsbanas]] už Koridoriaus geležinkelio eksploatavimą [[Lenkijos geležinkeliai|Lenkijos geležinkeliams (PKP)]] kasmet mokėdavo apvalią sumą. Visgi abi pusės susidariusia padėtimi nebuvo patenkintos, 1936 m. Vokietija pinigų išmokėjimą sustabdė ir lenkai tranzitą Koridoriumi uždarė. Traukinio ''D 1/2'' tai nepalietė: kadangi jis buvo tarptautinis, keleiviams buvo leista Koridorių kirsti ir net įlipti–išlipti lenkų stotyse [[Choinicė]] ir [[Tčevas]].<ref>Siegfried Bufe, Bernhard Schülein. ''Königsberg Express'' – Egglham: Bufe–Fachbuch–Verlag, 2002 S. 42</ref>
|