Sachalinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

96 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
nėra keitimo aprašymo
(Laperūzo sąsiauris.)
S
[[Vaizdas:Sakhalin (detail).PNG|thumb|Sachalino sala]]
[[Vaizdas:Cape_Tihii._Sakhalin_coast_of_Sea_of_Okhotsk.JPG|thumb|250px|left|''„Tichij“'' iškyšulys]]
[[Vaizdas:Sea of Okhotsk Rs-Sachalin-map.png|thumb|250px|right|Sachalino salos geografinė padėtis]]
[[Vaizdas:ОCape_Tihii._Сахалин_Sakhalin_coast_of_Sea_of_Okhotsk.pngJPG|thumb|250px|right|Sachalino''„Tichij“'' salaiškyšulys]]
'''Sachalinas''' ({{ru|Остров Сахалин}}, {{ja|樺太}}) – sala [[Azija|Azijos]] rytinėje pakrantėje, tarp [[Ochotsko jūra|Ochotsko]] ir [[Japonijos jūra|Japonijos]] jūrų. Plotas 76400 km². Ilgis iš šiaurės į pietus 984 km, vidutinis plotis ~100 km. Nuo [[žemynas|žemyno]] skiria [[Totorių sąsiauris]], nuo [[Hokaido sala|Hokaido salos]] [[Laperūzo sąsiauris]]. Didžiausias miestas – [[Južno Sachalinskas]]. Sala turi srities statusą [[Rusija|Rusijos federacijos]] sudėtyje – kartu su [[Kurilų salos|Kurilų]], [[Monerono sala|Monerono]] ir [[Ruonių sala|Ruonių]] salomis sudaro [[Sachalino sritis|Sachalino sritį]].
 
== Istorija ==
Salos vietiniai gyventojai yra [[ainai]], gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantys [[orokiai]], šiaurinėje – [[nivchiai]]. [[XVII amžius|XVII]] a. kraštą atrado europiečiai ([[1640]] m. čia išsilaipino [[Rusija|Rusijos]] [[kazokai]]). Pagal Rusijos – Japonijos sutartis Sachalinas [[1875]] buvo pripažintas Rusijos valda. Iki [[1906]] m. katorgos ir tremties vieta. Pagal [[1905]] m. [[Portsmuto taika|Portsmuto taiką]] Pietų Sachalinas atiteko [[Japonija]]i. [[1945]] m. pagal [[Krymo konferencija|Krymo]] ir [[Potsdamo konferencija|Potsdamo]] konferencijų nutarimus atiduotas [[TSRS]].
 
=== Pavadinimo kilmė ===
Europietiškas salos vardas yra klaidingos interpretacijos pavyzdys. Jis kilęs iš [[mandžiūrų kalba|mandž.]] ''sahaliyan ula angga hada'' '[[Amūras (upė)|Amūro]] žiočių pabaiga'. Amūro žiotys yra prie pat Sachalino šiaurės vakarinio kranto. Žodis ''sahaliyan'' mandžiūrų kalboje reiškia 'juodas', o Amūro upę mandžiūrai vadina ''sahaliyan ula'' 'juodoji upė'. Ainai salą vadina {{ain|Karafuto, 樺太}} arba ''Krafto''.
 
== Istorija ==
Salos vietiniai gyventojai yra [[ainai]], gyvenę jos pietuose, bei vidurinėje dalyje gyvenantys [[orokiai]], šiaurinėje – [[nivchiai]]. [[XVII amžius|XVII]] a. kraštą atrado europiečiai ([[1640]] m. čia išsilaipino [[Rusija|Rusijos]] [[kazokai]]). Pagal Rusijos – Japonijos sutartis Sachalinas [[1875]] buvo pripažintas Rusijos valda. Iki [[1906]] m. katorgos ir tremties vieta. Pagal [[1905]] m. [[Portsmuto taika|Portsmuto taiką]] Pietų Sachalinas atiteko [[Japonija]]i. [[1945]] m. pagal [[KrymoJaltos konferencija|KrymoJaltos]] ir [[Potsdamo konferencija|Potsdamo]] konferencijų nutarimus atiduotas [[TSRS]].
 
== Reljefas ==
[[File:Сусунайский хребет.jpg|thumb|Susuno kalnagubris]]
Krantai lygūs, vietomis statūs. Didžiausios įlankos: [[Kantrybės įlanka]], [[Sachalino įlanka]], [[Anyvos įlanka]]. Pusiasaliai: [[Šmito pusiasalis]], [[Kantrybės pusiasalis]], [[Tonino-Anyvos pusiasalis]], [[Krijosno pusiasalis]]. Šiaurinę dalį (be Šmito pusiasalio) užima [[Šiaurės Sachalino lyguma]]. Į pietus nuo jos vakarinėje pakrantėje yra [[Vakarų Sachalino kalnai]] ([[Vozvraščenijės kalnas]] 1325 m), rytinėje pakrantėje [[Rytų Sachalino kalnai]] ([[Lapatino kalnas]] 1609 m), pietryčiuose – [[Susujos kalvagūbris]] ([[Čechovo kalnas]] 1047 m). Kalnus skiria [[Tymės-Poronajaus žemuma|Tymės-Poronajaus]] ir [[Susujos žemuma|Susujos]] žemumos.
 
== Naudingos iškasenos ==
[[File:Downtown Yuzhno.jpg|thumb|[[Južno Sachalinskas]]]]
Naudingos iškasenos: [[nafta]] ([[Echabio telkinys|Echabio]], [[Katanglio telkinys|Katanglio]] telkiniai), [[gamtinės dujos|dujos]], [[akmens anglis]] ([[Vachruševo telkinys|Vachruševo]], [[Novikovo telkinys|Novikovo]] telkiniai), [[auksas]] ([[Langerio rajonas]]), [[gyvsidabris]], [[platina]].
 
12 804

pakeitimai