Glazūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Spalvotoms bei metališkoms glazūroms gaminti naudojami [[sunkieji metalai]] įvairių [[oksidas|oksidų]] pavidale. Esant net mažam mechaniniam glazūros paviršiaus pažeidimui, nekokybiškam padengimui ar dengimui pažeidžiant technologinius reikalavimus, per sąlytį su šiltu vandeniu ar rūgštimis šie patenka į aplinką, maistą, organizmus. Dalis glazūrose naudojamų metalų gali sukelti įvairaus sunkumo [[alergija|alerginių]] reakcijų. [[Švinas]] ir [[chromas]] yra du [[toksinas|toksiški]] organizmuose besikaupiantys sunkieji metalai plačiausiai naudojami glazūrose. Glazūrų kokybė ir naudojimas paprastai stebimastebimas ir reguliuojamareguliuojamas įvairių institucijų, ypač numatant sąlytį su maistu.<ref>[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3518381/ Heterogeneous Atmospheric Chemistry of Lead Oxide Particles with Nitrogen Dioxide Increases Lead Solubility: Environmental and Health Implications (angl.)]</ref><ref>[http://www.ilmc.org/Publications/ILMCFinalCombo8-02B.pdf Lead Glazes for Ceramic Foodware (angl.)]</ref>

Glazūra buvo naudojama jau [[Senovės Egipto istorija|senovės Egipte]], [[Asirijos imperija|Asirijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikę ankstyviausi glazūruoti dirbiniai – [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rūsių keraminės grindų plytelės (XIV a.). Nuo XV a. amatininkai dirbinius puošė vienspalvėmis (žalsvomis, rusvomis, gelsvomis), nuo XVI a. – kelių spalvų glazūromis. XVI a. [[žalia]], [[raudona]], [[gelsva]] glazūra ėmė plisti liaudies [[dailė]]je. XIX a. santūrių spalvų buvo vartojamos keramikosnaudojamos privačiose keramikos dirbtuvese.