Glazūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas Link FA šablonas.
Zarkell (aptarimas | indėlis)
Glazūrų sudėtis ir tipai
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Ceramic planter from the Ming Dynasty.jpg|thumb|200px|Glazūruotas keramikinis indas]]
[[Vaizdas:Bottle Iran 16.JPG|Bottle Iran 16|thumb|200px|Vaza tapytu glazūruotu paviršiumi (kompozitas).<br>Iranas, XVI a.]]
[[Vaizdas:Eiraku Wazen - Flared Vase with Dripping Glaze - Walters 491582 - Mark A.jpg|thumb|200px|Viršutinėje dalyje pelenų glazūra glazūruotas indas.<br>Japonija, 1852 m.]]
{{otheruses}}
'''Glazūra''' – plona stikliška danga formuojama ant [[keramika|keramikos]], [[Porcelianas|porceliano]] ar akmens masės gaminių. Užlydoma degimo metu, naudojama gaminiams dekoruoti, suteikti spalvą, žvilgesį ar matinį efektą, sudaryti vandeniui nelaidų sluoksnį, sutvirtinti paviršių.<br>
'''Glazūra''' – plona, stikliška [[keramika|keraminių]] dirbinių danga.
Įvairios glazūros plačiai naudojamos kasdienėje aplinkoje: grindų bei sienų plytelėms, sanitariniams gaminiams, vonios bei virtuvės įrangai, indams.
 
== Sudėtis ==
Glazūra buvo vartojama jau [[Senovės Egipto istorija|senovės Egipte]], [[Asirijos imperija|Asirijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikę ankstyviausi glazūruoti dirbiniai – [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rūsių keraminės grindų plytelės (XIV a.). Nuo XV a. amatininkai dirbinius puošė vienspalvėmis (žalsvomis, rusvomis, gelsvomis), nuo XVI a. – kelių spalvų glazūromis. XVI a. [[žalia]], [[raudona]], [[gelsva]] glazūra ėmė plisti liaudies [[dailė]]je. XIX a. santūrių spalvų buvo vartojamos keramikos privačiose dirbtuvese.
Glazūrose pirmiausia naudojamas [[silicis]], kurio pagrindu formuojamas stikliškas paviršius, ir keraminis lydalas suskystinantis paviršinį padengiamo paviršiaus sluoksnį. Mišinio lydymosi temperatūrą mažina [[kalcis]], [[boras|boro]] oksidas. [[Aliuminis|Aliuminio]] oksidas sukietina glazūros paviršių, padeda geriau prisitvirtinti. Spalvai, metališkam ar kitokiam vizualiniam efektui išgauti naudojami įvairių metalų oksidai bei karbonatai: [[geležis|geležies]], [[varis|vario]], [[kobaltas|kobalto]], [[chromas|chromo]], [[alavas|alavo]], [[cirkonis|cirkonio]], [[švinas|švino]].
 
== Glazūrų tipai ==
Svarbiausios tradicinių glazūrų grupės vadinamos pagal keraminį lydalą:
* [[Švinas|Švino]] glazūra – žvilganti, [[skaidrumas|permatoma]] po degimo procedūros, kuriai reikalinga apie 800°C temperatūra. Žinoma ir naudojama apie 2000 metų Europoje, Kinijoje bei Viduržemio jūros regione.
* [[Alavas|Alavo]] glazūra – padengia baltu nepermatomu sluoksniu.
* [[Halitas|Druskos]] glazūra – gaminama natrio chlorido (valgomosios druskos) pagrindu, daugiausia naudojama akmens masės gaminiams.
* [[Pelenai|Pelenų]] glazūra – gaminama medienos ar augalų pelenų pagrindu, kuriuose gausu kalio ir [[kalkės|kalkių]].
* [[Lauko špatas|Lauko špato]] glazūra – naudojama porcelianui.
 
Modernaus medžiagų mokslo sukurtų technologijų dėka išrasta daugybė kitų glazūrų, kurios nepriskiriamos tradicinėms.
 
== Poveikis organizmams ir aplinkai ==
Spalvotoms bei metališkoms glazūroms gaminti naudojami [[sunkieji metalai]] įvairių [[oksidas|oksidų]] pavidale. Esant net mažam mechaniniam glazūros paviršiaus pažeidimui, nekokybiškam padengimui ar dengimui pažeidžiant technologinius reikalavimus, per sąlytį su šiltu vandeniu ar rūgštimis šie patenka į aplinką, maistą, organizmus. Dalis glazūrose naudojamų metalų gali sukelti įvairaus sunkumo [[alergija|alerginių]] reakcijų. [[Švinas]] ir [[chromas]] yra du [[toksinas|toksiški]] organizmuose besikaupiantys sunkieji metalai plačiausiai naudojami glazūrose. Glazūrų kokybė ir naudojimas paprastai stebima ir reguliuojama įvairių institucijų, ypač numatant sąlytį su maistu.<ref>[https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3518381/ Heterogeneous Atmospheric Chemistry of Lead Oxide Particles with Nitrogen Dioxide Increases Lead Solubility: Environmental and Health Implications (angl.)]</ref><ref>[http://www.ilmc.org/Publications/ILMCFinalCombo8-02B.pdf Lead Glazes for Ceramic Foodware (angl.)]</ref>
 
== Istorija ==
Glazūra buvo vartojamanaudojama jau [[Senovės Egipto istorija|senovės Egipte]], [[Asirijos imperija|Asirijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikę ankstyviausi glazūruoti dirbiniai – [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedros]] rūsių keraminės grindų plytelės (XIV a.). Nuo XV a. amatininkai dirbinius puošė vienspalvėmis (žalsvomis, rusvomis, gelsvomis), nuo XVI a. – kelių spalvų glazūromis. XVI a. [[žalia]], [[raudona]], [[gelsva]] glazūra ėmė plisti liaudies [[dailė]]je. XIX a. santūrių spalvų buvo vartojamos keramikos privačiose dirbtuvese.
 
[[1931]] m. [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] įsteigus keramikos studiją, imtos vartotinaudoti redukcinės (pradininkas Pranas Brazdžius). 5 dešimtmetyje plito žvilganti redukcinė glazūra, (vartojonaudojo Jonas Mikėnas, [[Liudvikas Strolis]], Vaclovas Miknavičius). 6 dešimtmečio pabaigoje išpopuliarėjo matinė glazūra, (Aldonossavo Ličkutės,kūriniuose Juozo Adomanionaudojo kūriniai)Aldona Ličkutė, Juozas Adomanis. Šių laikų lietuvių keramikoje vartojamosnaudojamos visų rūšių matinės ir žvilgančios glazūros.
 
== Nuorodos ==
{{išnašos}}
 
[[1931]] m. [[Kauno meno mokykla|Kauno meno mokykloje]] įsteigus keramikos studiją, imtos vartoti redukcinės (pradininkas Pranas Brazdžius). 5 dešimtmetyje plito žvilganti redukcinė glazūra (ją vartojo Jonas Mikėnas, [[Liudvikas Strolis]], Vaclovas Miknavičius). 6 dešimtmečio pabaigoje išpopuliarėjo matinė glazūra (Aldonos Ličkutės, Juozo Adomanio kūriniai). Šių laikų lietuvių keramikoje vartojamos visų rūšių matinės ir žvilgančios glazūros.