Analų mokykla: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Thijs!bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ast:Escuela de los Annales
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 1:
'''Analų mokykla''' - [[istoriografija|istoriografinė]] prancūzų istorikų mokykla. Pradininkai - [[Marcas Blochas]] ir [[Lucienas Febvre]]. Kritikavo [[politinė istorija|politinės]] ir [[karinė istorija|karinės istorijos]] sureikšminimą. Siekė istoriją paversti tarpdisciplininiu mokslu. Praeities tyrimams taikė [[menotyra|menotyros]], [[geografija|geografijos]] tokių socialinių mokslų kaip [[sociologija]], [[ekonomika]], [[antropologija]], [[psichologija]] metodus. Padarė didžiulę įtaką [[Istorija|istorijos]] mokslo raidai [[XX amžius|XX amžiuje]].
 
Mokyklos atstovai skirstomi į tris kartas.
 
==Pirmoji karta==
Pirmajai kartai priskiriami mokyklos tėvai - Blochas ir Febvre. Dėstydami [[Strasbūras|Strasbūro]] universitete, jie [[1929]] metais pradėjo leisti poleminį žurnalą ''Annales d’histoire économique et sociale'' (vėliau pervadintas į ''Annales. Economies, sociétés, civilisations''; nuo [[1994]] ''Annales. Histoire, Sciences Sociales''), iš kurio ir kilo mokyklos pavadinimas. Tie Blochą, tiek Febvre stipriai įtakojo [[Émile Durkheim]]o, vieno sociologijos pradininkų, ir jo mokinių visuomenės tyrimai ir idėjos. ''Annales'' redaktoriai kritikavo tuo metu vyravusios [[Pozityvizmas|pozityvistinės]] mokyklos idėjas, kuri visą dėmesį skyrė politinei "karalių ir karvedžių" istorijai. Jie siekė į praeities tyrimus įtraukti ekonominių, socialinių ir kultūrinių procesų raidą, kreipė dėmesį į marginalinius istorijos reiškinius.
 
==Antroji karta==
Antrajai Analų mokyklos kartai priskiriami [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu ar tuoj po jo subrendę istorikai. Žymiausi iš jų [[Fernandas Braudelis]], [[Pierre Goubertas]] ir [[Ernestas Labrousse]]. Savo darbuose jie įtvirtino ir išplėtė savo pirmtakų ir mokytojų idėjas. Ekonomika ir socialiniai santykiai, Febvre pradėta plėtoti mintis apie gamtinių sąlygų svarbą visuomenės raidai tapo neatsiejama istorijos tyrimo dalis. Nemažiau reikšmingas antrosios kartos indėlis į mokslo plėtojimą yra Braudelio "ilgo nuotolio" (''la longue durée'') koncepcija, kuri atsirado [[Claude Levi-Straussas|Claude Lévi-Strausso]] [[struktūralizmas|struktūralizmo]] idėjų įtakoje. Ši koncepcija visuomenę apibūdina kaip inertišką, [[savireguliacija|save reguliuojantį]] [[organizmas|organizmą]] - struktūrą -, kurios pokyčius galima pajusti tik ilgo laiko ("ilgo nuotolio") perspektyvoje.
 
==Trečioji karta==