Kretinga: Skirtumas tarp puslapio versijų

105 pridėti baitai ,  prieš 1 metus
Nuo XV a. žinomas [[Kretingos dvaras]], kuris priklausė [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnams]] [[Kęsgailos|Kęsgailoms]]. Apie [[1532]] m. jis atiteko didžiajam Lietuvos kunigaikščiui [[Žygimantas Senasis|Žygimantui Senajam]] ir tapo karališkąja valda. [[1572]] m. dvarą įsigijo [[Žemaičių seniūnas]] [[Jonas Chodkevičius]]. Jo sūnus [[Jonas Karolis Chodkevičius]] kaimo kapinėse [[1602]] m. pastatė pirmąją medinę bažnyčią ir įsteigė [[Bernardinai|bernardinų]] vienuoliją. Vienuoliams bernardinams [[1605]]–[[1610]] m. pastatė vienuolyno rūmus, o [[1610]]–[[1617]] m. – mūrinę [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią]]. Šalia vienuolyno ir bažnyčios besikuriančiam miestui [[1609]] m. [[sausio 23]] d. suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teisę]] (pavadindamas savo garbei Karolštatu – ''Karolstadt''). [[1611]] m. mieste buvo 3 malūnai, vyno darykla, spirito varykla. [[1621]] m. dvaras atiteko J. Chodkevičiaus dukrai Onai Scholastikai, kuri ištekėjo už LDK maršalkos [[Jonas Stanislovas Sapiega|Jono Stanislovo Sapiegos]] ir Kretinga kaip nuotakos kraitis atiteko [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Per karą su [[Švedija]] [[1656]] m. sukilę valstiečiai Kretingoje sunaikino švedų kuopą. [[1745]] m. Kretingos dvaras ir miestas atiteko [[Masalskiai|Masalskiams]].
 
[[1778]] m. Kretinga sudegė. Po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų atiteko Rusijos imperijai ir neteko miesto savivaldos teisių. [[1795]] m. Kretingą pradėjo valdyti grafas [[Vincentas Gavelas Potockis]], kuris [[1806]] m. dvarą pardavė kunigaikščiui [[Platonas Zubovas|Platonui Zubovui]]. Iš Zubovų jį [[1874]] m. nupirko grafas [[Juozapas Tiškevičius II|Juozapas Tiškevičius]], įkūręs Kretingoje šeimos rezidenciją.
 
Prieš [[1808]] m. įsteigta [[Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia]]. [[1831]] m. sukilėliai buvo kelis kartus užėmę miestą. [[XIX a.]] – [[XX a.]] pradžioje Kretingos vienuolyne buvo kalinami [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžiai ir bažnytinei teisei nusikaltę dvasininkai, tarp jų buvo ir [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] rėmėjų, vėliau – lietuvių [[spaudos draudimas|spaudos draudimo]] priešininkų). [[1854]] ir [[1908]] m. Kretinga degė, [[1889]] m. sudegė.