19:31, 12 sausio 2019 versija taisyti Pakajus (aptarimas \| indėlis) 17 828 keitimai išversta ir sutrumpinta		10:57, 13 sausio 2019 versija taisyti anuliuoti Powermelon (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Administratoriai 27 130 keitimai →‎Istorija: -typos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Kitas pakeitimas →
Eilutė 12: Atsikūrusiai [[Lenkija]]i pagal [[Versalio sutartis\|Versalio sutartį]] atiteko dalis buv. vokiškos [[Vakarų Prųsija\|Vakarų Prūsijos]] provincijos ir greitajam traukiniui ''D 1/2'' tarpukaryje tekdavo 123 kilometrus važiuoti [[Dancigo koridorius\|Dancigo koridoriaus]] teritorija. Tai darė jis nesustodamas, pas keleivius nebuvo reikalaujama lenkiškų tranzitinių vizų. [[Vokietijos Reichsbanas]] už Koridoriaus geležinkelio eksploatavimą [[Lenkijos geležinkeliai\|Lenkijos geležinkeliams (PKP)]] kasmet mokėdavo apvalią sumą. Visgi abi pusės susidariusia padėtimi nebuvo patenkintos, 1936 m. Vokietija pinigų išmokėjimą sustabdė ir lenkai tranzitą Koridoriumi uždarė. Traukinio ''D 1/2'' tai nepalietė: kadangi jis buvo tarptautinis, keleiviams buvo leista Koridorių kirsti ir net įlipti–išlipti lenkų stotyse [[Choinicė]] ir [[Tčevas]].<ref>Siegfried Bufe, Bernhard Schülein. ''Königsberg Express'' – Egglham: Bufe–Fachbuch–Verlag, 2002 S. 42</ref> [[Vaizdas:Fahrplan Berlin-Königsberg.JPG\|thumb\|250px\|1938/39 m. žiemos sezono traukinių tvarkaraštis Karaliaučiuje su nurodytais ''D 1/2'' atvykimo–išvykimo laikais]] Sąstatas buvo ~~soformuotas~~suformuotas iš trijų klasių vagonų ir priimdavo nusipirkusius tiek brangesnius, tiek ir pigesnius bilietus. 1939 m. jis išvystydavo vidutinį 76 km/h greitį: tai buvo rekordas tuometinėje [[Europa\|Europoje]] – greičiau važiuodavo tik pirmos klasės greitieji traukiniai.<ref>Wilfried Biedenkopf. ''Quer durchs alte Europa: Die internationalen Zug- und Kurswagenläufe nach dem Stand vom Sommer 1939'' – Krefeld: Verlag und Büro für Spezielle Verkehrsliteratur Röhr, 1981 ISBN 3-88490-110-9, S. 20</ref> 1934 m. keleivis traukinyje iš Berlyno į Eitkūnų sugaišdavo 10 valandų ir 23 minutes.<ref>Amtliches Kursbuch für das Reich, Sommer 1934, Tabelle 117, S. 146</ref> [[XX a.]] pirmojoje pusėje Europoje buvo itin populiarūs tiesioginio susisiekimo vagonai. Berlyniečiai jais važiuodavo į [[Gdanskas\|Dancigą]], o vasaromis ilsėtis į ''Copoto'' kurortą (dab. [[Sopotas]]). Iš Berlyno tiesioginiu vagonu buvo galima pasiekti ir [[Klaipėda\|Klaipėdą]], Įsrutyje jis buvo atkabinamas nuo ''D 1'' ir po to jungiamas prie vietinių traukinių. Po [[Klaipėdos sukilimas\|Klaipėdos sukilimo]] Lietuvos pajūrio gyventojai vagonu tebevykdavo į įprastas keliones Vokietijon. Kilus [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrajam pasauliniam ~~karu~~karui]], Lenkijos kariškiai geležinkelio tiltą per [[Vysla\|Vyslą]] ties Tčevu susprogdino. Tik 1939 m. spalio 18 d. jį pavyko atstatyti ir eismą bėgiais atnaujinti. Dar 1940 m. pradžioje per 15 valandų ir 6 minutes iš Berlyno būdavo galima nuvažiuoti į Vilnių, vėliau [[Tarybų Sąjunga\|Tarybų Sąjungos]] naujoji valstybinė siena buvo aklinai uždaryta ir sąstatas vėl vykdavo tik iki pasienio Eitkūnų. Traukinys ''D 1/2'' kursavo ir sudėtingais karo metais, tik buvo atsisakyta restorano ir tiesioginio susisiekimo vagonų. Frontui slenkant Berlyno link, jo maršrutas vis trumpėjo: 1944 m. rudenį iki Įsručio, vėliau jau iki Karaliaučiaus. 1945 m. sausio viduryje šio traukinio eismas galutinai nutrūko.

Traukinys D 1/2 (Berlynas–Eitkūnai): Skirtumas tarp puslapio versijų