Dhjana: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Dhjana''' ({{sa|ध्यान|dhyāna-}}
Žodis ''dhyāna-'' kyla iš veiksmažodžio ''dhī-'' („mąstyti, apgalvoti, spręsti“) ir reiškia mąslią būseną. [[Upanišados]]e dhjana apibrėžiama kaip sąmonės sutelkimas į vieną objektą arba skiemens [[Aum|OM]] kartojimą. [[Jogasūtra|Patandžalio jogos]] sistemoje dhjana yra [[Aštanga joga|aštuonlinkio kelio]] 7 (priešpaskutinis) etapas. [[Tantrizmas|Tantrizme]] dhjana reiškia dievybės, [[mandala|mandalos]], [[čakra|čakros]] arba [[gurus|guraus]] regesį, kurio metu rečituojamos [[mantra|mantros]], rankomis atliekamos [[mudros]]. Tai priešpaskutinė pakopa prieš visišką ekstazės būseną – [[samadhi|samadhį]].
Plačiausia prasme tai yra proto sutelkimas, meditatyvus pasinėrimas į savastį ([[atmanas|atmaną]]), kurio metu pranyksta visos dvilypės skirtys, kaip „aš–tu“, „subjektas–objektas“, „tikrumas–netikrumas“. Tai nenurūkstantis grynos minties apie apmąstymo stebinį tekėjimas, kai išnyksta bet koks jutiminis suvokimas. Medituojantis žmogus mintyse sukuria tikrovę, susitapatina su ja ir atsisakydamas savo [[individualybė]]s susivienija su dievyste.<ref>{{VLE|4||Kazimieras Seibutis|Dhjana}}</ref>
Dhjana buvo viena pagrindinių ankstyvojo budizmo praktikų. Pagal šios praktikos pavadinimą susikūrė [[čan budizmas]] Kinijoje, iš jo – [[dzenas|dzen budizmas]] Japonijoje.
== Šaltiniai ==
{{išn}}
[[Kategorija:Hinduizmo sąvokos]]
[[Kategorija:Budizmo sąvokos]]
|