Švedijos, Norvegijos ir Danijos vikingai, kurie veržėsi į Vakarus, taip pat vadinti lotynišku vardu [[normanai]] ({{la|Normanni}}). Tiksli etninė [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] (dabartinėse Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Rusioje) veikusių vikingų kilmė nėra žinoma, tačiau Europos mokslininkai mano, kad tai buvo Švedijos vikingai.<ref name="eb"/> Rusų metraščiuose vikingai vadinti ''varangais'', ''[[variagai]]s''.
=Lazdauskine tupaja
== Etimologija ==
Žodžio „vikingas“ kilmė nėra iki galo aiški. Pagal vieną versiją žodis kildintinas iš [[senoji skandinavų kalba|senosios skandinavų kalbos]] daiktavardžio ''vik'' „įlanka, užutėkis, upokšnis“.<ref>[https://books.google.com/books?id=wyG3HnK0qREC&dq The Syntax of Old Norse by] [[Jan Terje Faarlund]]<span>; p 25</span> ISBN 0-19-927110-0</ref> Įvairios teorijos vikingų vardą kildino iš istorinės Norvegijos Vikeno apygardos (''Víkin'' senąją skandinavų kalba), vikingas esą reiškęs "žmogus iš Vikeno". Pagal šią teoriją vikingais iš pradžių vadinti tik šios teritorijos gyventojai ir tik vėlesniais amžiais pavadinimas išplėstas ir apėmė visus ankstyvųjų viduramžių skandinavus. Ši teorija turi rimtų spragų. Vikeno apylinkių gyventojai senuosiuose skandinavų manuskriptuose buvo vadinami ne ''viking'', o ''víkverir'', "Viko gyventojais".
Pagal dar kitą versiją žodis kilęs iš [[Senoji anglų kalba|senosios anglų kalbos]] ''wíc'' 'prekybos miestas'.
