Medicina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas.
Eilutė 5:
Šiuolaikinė medicina diagnostikai, gydymui ir susirgimui ar traumų prevencijai pritaiko biomedicinos mokslus ir tyrimus, genetikos ir medicinos technologijų žinias dažniausiai vykdant vaistų [[terapija|terapijas]] ar [[Chirurgija|chirurgiją]]. Terapija yra gan įvairi: psichoterpija, išoriniai įtvarai ir [[trakcija]], protezai, biologinės medžiagos, vaistai, jonizuojanti radiacija ar kitos priemonės.<ref>[http://dictionary.reference.com/browse/medicine], „Dictionary, medicine“. Retrieved December 2, 2013.</ref>
 
Aukčiausias įvertinimas, kuriuo apdovanojama medicinoje yra [[Nobelio prizas]] Fiziologijoje ar Medicinoje. Juo apdovanojama nuo 1901  m. Nobelio asamblėjoje.
 
== Klinikinė praktika ==
Eilutė 23:
Fizinis ištyrimas yra paciento ištyrimas dėl ligos požymių. Sveikatos apsaugos teikėjas panaudoja [[rega|regos]], [[klausa|klausos]], [[lyta|lytos]], ir kartais [[kavapas|kvapo]] (pavyzdžiui, [[infekcija|infekcijos]], [[uremija|uremijos]], [[diebetinė ketoacidozė|diebetinės ketoacidozės]] atvejais) jutimus. Atliekami keturi pagrindiniai veiksmai per fizinį ištyrimą: [[apžiūra]], [[apčiuopa]], [[perkusija]]<ref>[http://lt.wiktionary.org/wiki/perkusija], perkusija vikižodyne.</ref>, [[auskultacija]]. Ši seka gali būti pakeičiama priklausomai nuo pagrindinių ištyrimo tikslų (pavyzdžiui: [[sąnarys]] gali būti apžiūrėtas naudojant tik „išvaizdą, pojūtį, judesį“.
 
[[Vaizdas:The Doctor Luke Fildes crop.jpg|thumb|„Daktaras“, Seras Luke Fildes (1891  m.)]]
 
'''Pilnos [[Klinika|klinikinės]] apžvalgos metu nagrinėjama:'''
Eilutė 74:
 
* Brukšo Bengšo papirusas – 2000 metų amžiaus seniausias [[Pediatrija|Pediatrijos]] šaltinis.
* Mirusiųju knyga (1550  m. pr. m. e.)
* Smito (Imhotepo) papirusas (1600  m. pr. m. e.) - – chirurgijos duomenys, pirmasis medicinos etikos problemas aptariantis veikalas. [[Imhotepas -]] – farono žynys, medikas.
* Eberso papirusas (1500  m. pr. m. e.) - – 700 vaistų, 29 akių ligos atvejų, odos ligų, karščiavimo, pilvo srities ligos. Gyvybė slypi kvėpavime, o širdis - – kraujo sistemos apytakos centras, kraujotaka. Išduoda to meto sveikatos pobūdį.
* Kahuno papirusas (1350  m. pr. m. e.) aprašytos ginekologinės, veterinarinės ligos. Veterinarija, akušerija; Hašišas - – vaistai nuo skausmo; Mandragora - – afrodiziakas.
 
=== Senovės Kinija ===
Eilutė 125:
{{main|Medicina Lietuvoje}}
 
Steigti medicinos mokslo įstaigas Lietuvoje gerokai delsta net ir įsteigus [[Vilniaus universitetas|Vilniaus jėzuitų akademiją]]. [[1579]]  m. [[balandžio 1]] d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir medicinos mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija|eretiškų]]“ knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579  m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius''). <ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref> To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615–1645  m. Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“ <ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.
 
Feodalinėje Lietuvoje nuolatinio, centralizuoto valstybinio organo atsakingo už sveikatos apsaugą nebuvo. Nebuvo ir vyriausybės sistemos įstatymų tvarkančių medikų paruošimą ir veiklą, jų teises ir pareigas, gydymo įstaigų ir vaistinių veiklą. Tik Didysis kunigaikštis ir atskiri stambūs magnatai turėję savo dvaruose ir rūmuose gydytoją ir vaistininką, reguliuodavo jų veiklą, teises, pareigas individualiomis sutartimis bei privilegijomis. Pagal mecenato ir aukotojo norą buvo kontroliuojamos [[špitolė]]s ir [[vaistinė]]s.
Eilutė 131:
XVII a. pab. iškilus buržuazijai, susidarė palankios sąlygos privačiai praktikuojantiems gydytojams, nes greitai turtėjantis aukščiausiasis miestiečių luomas pradėjo reikalauti profesionalios medicinos pagalbos, tačiau negalėjo savo lėšomis išlaikyti atskiro gydytojo. Tačiau naujai atsirandančias ligonines ir gydytojų teises bei pareigas, santykius su pacientais galėjo nustatyti tik valstybinė valdžia.
 
[[1775]]  m. Seimas sudarė Špitolių komisijas: vieną [[Lenkija]]i, kitą  – [[LDK]]. Jų kūrimąsi nulėmė [[Jėzuitai|Jėzuitų]] Ordino naikinimas, valstybės padalijimas. Špitolių komisijų tikslas  – surinkti duomenis apie esamas špitoles, sudaryti jų finansines ataskaitas ir toliau joms vadovauti. Kadangi šių komisijų veikla buvo mažai veiksminga, [[1791]]  m. įkurta Policijos komisija, ji įregistravo 200 špitolių LDK. [[1797]]  m. atkurta Špitolių komisija ir įkurta Gydomoji valdyba, atsakinga už bendrą, administracinę medicinos priežiūrą. Valdyba prižiūrėjo medicinos įstaigų, gydytojų ir kitų medicinos specialistų veiklą, organizavo teisminę-medicininę ekspertizę, sudarė užkrečiamų ligų sąrašą. Gydymo valdybos atstovai administraciniuose vienetuose buvo apskrities gydytojai.
 
== Šaltiniai ==