Rūpintojėlis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pild. |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Dažniausiai [[skulptūra]] skaptuojama iš medžio, tačiau yra ir akmeninių meno darbų. Lietuvoje Rūpintojėliai vaizduoti tiek paprastose, tiek miškų [[koplytėlė]]se, įkeltose į medžius. Bažnyčiose nesutinkamas (žinomas tik vienas atvejis, kai [[1818]] m. stebuklais pagarsėjusią Kristaus Rūpintojėlio stovylą perkėlė į Laukiemio bažnyčią).
Rūpintojėlio siužetas [[Menotyra|menotyrininkų]] teigimu greičiausiai pasiskolintas iš [[Lenkai|lenkų]] arba [[Vokiečiai|vokiečių]]: jau XV a. vakarų Europoje sutinkamas berymančio pasirėmusio alkūne ant kelio ir giliai susimąsčiusio Kristaus vaizdavimas. Vokietijoje jis vadinimas ''Der Schmerzensmann'', Prancūzijos [[Bretanė]]je – ''Penseur'', Lenkijoje – ''Chrystus Frasobliwy, Boleściwy, Bolejący, Dumający, Święta Turbacija''<ref>Michał Zalewski. ''[http://kapliczki.info.pl/kapliczki/chrystus_frasobliwy.html Chrystus Frasobliwy]''</ref>. Rūpintojėlio motyvas žinomas ir [[Podolė]]je, Gudijoje, vietomis Rusijoje (ypač šiauriniuose kraštuose).
Ankstyviausi siužetai aptinkami [[Šiaurės Vokietija|šiaurės Vokietijoje]], tačiau jo kilmė nėra gerai žinoma. Nežinoma, kokį biblijinį siužetą vaizduoja rymantis Kristus. Pasak žemaičių legendos, Kristus vaizduojamas po prisikėlimo nužengęs žemėn: „Jėzus nuliūdo tvaną padaręs, gailėjos žmones nubaudęs“. Pasak lenkų, Kristus keliavęs su erškėčių karūna, išvargęs kelionėje, atsisėdęs ant akmens ir graudžiai apsiverkęs. Už ašaras dėkingi žmonės jį pradėję vaizduoti ne baudžiantį, o gailestingą [[Dievas|Dievą]].
| |||