13:02, 10 sausio 2019 versija taisyti Grybukas (aptarimas \| indėlis) 2 289 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:03, 10 sausio 2019 versija taisyti anuliuoti Grybukas (aptarimas \| indėlis) 2 289 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[File:Robert Wilkinson - Prussia.pdf\|thumb\|Užnemunė ~~Naujųjų~~Naujojoje Rytų Prūsijoje, 1808 m.]] [[Vaizdas:Baltics 1882.JPG\|thumb\|Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m.]] '''Užnemunė''' – geografinė sritis kairiajame [[Nemunas\|Nemuno]] krante. Plotas apie 8200 km², šiaurės vakaruose gyveno [[suvalkiečiai\|sūduviai]], pietryčiuose – [[vakarų dzūkai]]. Eilutė 8: Sūduva priklausė [[Žemaitijos seniūnija]]i ir [[Trakų vaivadija\|Trakų vaivadijos]] [[Kauno apskritis\|Kauno]] bei [[Trakų vaivadija\|Trakų]] [[Pavietas\|pavietams]]. XVII–XVIII a. dalis Sūduvos palei [[Prūsija\|Prūsijos]] sieną maždaug tarp [[Nemunas\|Nemuno]] ir [[Virbalis\|Virbalio]] buvo vadinama Užigirio kraštu (dekanatu); čia smarkiai buvo kertamos girios, kūrėsi gyvenvietės, o Sūduvos vidurys tebebuvo rečiau apgyvendintas. [[1795]]–[[1807]] m. po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas\|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Sūduva (taip pat Lenkijos dalis su Varšuva) atiteko [[Prūsijos karalystė\|Prūsijai]], ją imta vadinti Užnemune, [[Naujoji Rytų Prūsija\|~~Naujųjų~~Naujosios ~~Rytprūsių~~Rytų Prūsijos]] dalis. 1807–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė\|Varšuvos kunigaikštystei]], 1815–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė\|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija\|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaivadija\|Augustavo vaivadijoje]], 1837–[[1867]] m. – [[Augustavo gubernija\|Augustavo gubernijoje]], o 1867–1915 m. įėjo į [[Suvalkų gubernija\|Suvalkų guberniją]], dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija. [[1808]]–[[1840]] m. Užnemunėje galiojo [[Napoleono kodeksas]]. [[1808]] m. valstiečiai atleisti nuo [[baudžiava\|baudžiavos]] (nesuteikiant žemės nuosavybės), įvestas [[Grigaliaus kalendorius]]. [[1864]] m. bežemiai valstiečiai gavo po 6 [[margas\|margus]] (3,54 ha) žemės, įvesta valstiečių [[vietos savivalda]], sparčiau nei likusioje [[Lietuva\|Lietuvoje]] plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus (ir aukštuosius), ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija ([[Jonas Basanavičius]], [[Vincas Kudirka]] ir kt.). Visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje Užnemunei tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.

Užnemunė: Skirtumas tarp puslapio versijų