Užnemunė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Grybukas (aptarimas | indėlis)
Grybukas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[VaizdasFile:BalticsRobert 1882Wilkinson - Prussia.JPGpdf|thumb|250px|Užnemunė irNaujųjų aplinkinėsRytų sritysPrūsijoje, 1882 1808 m.]]
'''Užnemunė''' – geografinė sritis kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante. Plotas apie 8200 km², šiaurės vakaruose gyveno [[suvalkiečiai|sūduviai]], pietryčiuose – [[vakarų dzūkai]].
 
Eilutė 9:
[[1795]]–[[1807]] m. po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] Sūduva (taip pat Lenkijos dalis su Varšuva) atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijai]], ją imta vadinti Užnemune, [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujųjų Rytprūsių]] dalis. 1807–[[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], 1815–[[1915]] m. [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystei]] ([[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] sudėtyje). [[1816]]–[[1837]] m. buvo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijoje]], 1837–[[1867]] m. – [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijoje]], o 1867–1915 m. įėjo į [[Suvalkų gubernija|Suvalkų guberniją]], dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.
 
[[Vaizdas:Baltics 1882.JPG|thumb|250px|Užnemunė ir aplinkinės sritys, 1882 m.]]
[[1808]]–[[1840]] m. Užnemunėje galiojo [[Napoleono kodeksas]]. [[1808]] m. valstiečiai atleisti nuo [[baudžiava|baudžiavos]] (nesuteikiant žemės nuosavybės), įvestas [[Grigaliaus kalendorius]]. [[1864]] m. bežemiai valstiečiai gavo po 6 [[margas|margus]] (3,54 ha) žemės, įvesta valstiečių [[vietos savivalda]], sparčiau nei likusioje [[Lietuva|Lietuvoje]] plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus (ir aukštuosius), ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija ([[Jonas Basanavičius]], [[Vincas Kudirka]] ir kt.). Visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje Užnemunei tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.