Archetipas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.60.187.183 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas)
Ąžuolas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{kiti}}
'''Archetipas''' ({{grc|arkhetypos}} = αρχή 'pradžia' + τύπος 'pavyzdys') – originalus modelis, idealus pavyzdys, [[prototipas]], [[kolektyvinė pasąmonė|kolektyvinės pasąmonės]] vaizdinys, nepriklausomas nuo individualaus pažinimo, kopijuojamas visos [[visuomenė]]s, sudarantis žmonijos psichosocialinės sanklodos pagrindą. Bendrai suprantamas, universalus [[simbolis]]. Pasireiškia ir per religinius pasakojimus, [[mitas|mitus]], [[folkloras|folklorą]], [[stereotipas|stereotipus]], literatūrą, [[kalba|kalbą]], [[sapnas|sapnus]]. Tačiau nei mitas, nei religija pilnaivisiškai neapima archetipo prasmės, tik iš dalies jį paaiškina.
 
Psichologinį archetipo konceptą įvedė [[Karlas Jungas]]. Jo sukurtas [[psichoanalitika|psichoanalitikos]] modelis veikia archetipų interpretacija. Jungas išskyrė šiuos pagrindinius asmenybės archetipus: pats, šešėlis, [[anima ir animus]], [[persona]]. Archetipų skaičius iš esmės neribotas, tačiau dažniausiai sutinkamsutinkami šie: [[vaikas]], [[didvyris]], dieviškoji motina, senas išminčius, apgavikas, [[velnias]], [[baidyklė]]. Pasak Jungo, archetipas yra visiškai neatsiejama žmonijos ir pačiopaties žmogaus dalis, kurios neįmanoma atskirti, kaip neįmanoma atskirti kūno ir [[dvasia|dvasios]] iki įvykstant mirčiai.
 
Archetipai svarbūs suvokiant ne tik žmogaus elgesį, bet ir religiją, mitologiją, folklorą. Už šių bendražmogiškų darinių slypi archetipiniai žmogaus elgesio pirmavaizdžiai.