Ignacy Daszyński: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''IgnacyIgnacas DaszyńskiDašinskis''' (''Ignacy Daszyński'', [[1866]]  m. [[spalio 26]] d. - – [[1936]]  m. [[spalio 31]] d.) - – [[Lenkija|lenkų]] politinis ir visuomeninis veikėjas, publicistas. Kovotojas už Lenkijos nepriklausomybę.

Gimė [[1866]]  m. [[ZbaražZbaražė|Zbaržėje]]e, Austrijos pareigūno valdininko šeimoje. [[1875]]  m., mirus tėvui, penkerių vaikų šeima persikėlė į [[Ivano_Frankivskas|Stanislavivą]], kur IgnacyIgnacas įstojo į gimnaziją. Paveiktas savo vyresniojo brolio Felikso, jis pradėjo dalyvauti konspiracinėje partinėje veikloje.

[[1880]]  m., lenkų poeto ir revoliucionieriaus Mauricijaus Goslavskio atminimo metu, kapinėse paskleidė atvirukus su eilėraščiu antivalstybine ir politine tema, korį parašė jo vyresnis brolis. Feliksas DaszyńskisDašinskis buvo uždarytas į kalėjimą, o 14 metų Ignacy -Ignacas – iškviestas į teismą. Netrukus broliai buvo išteisinti.

Po išteisinimo broliai įkūrė pogrindžio organizaciją, kuri susirinkdavo senųjų už miesto esančių pastatų rūsyje. Ten apie 30 jaunų žmonių skaitė draudžiamą literatūrą, fechtuodavo, ir pan. Vienas iš organizacijų dalyvių buvo valdžios atstovų paskirtu provokatoriumi, kuris išdavė brolius policijai. IgnacyIgnacas DaszyńskiDašinskis buvo išmestas iš gimnazijos.

[[FileVaizdas:Ignacy Daszyński02.jpg|left|220px|DaszyńskipDašinskio paminklas Krokuvos Rakovicų kapinėse]]

Dirbęs keletą metų advokatų kontoros sekretoriumi bei žurnalistu, Daszyński įstojo į universitetą. Vėliau jis grįžta į Galiciją, o [[1891]]  m., studijuodamas [[Lvovo universitetas|Lvovo universitete]] įkūrė socialistų draugiją. [[Krokuva|Krokuvoje]] leido socialistinį laikraštį ''Naprzód''.

[[1892]]  m. Daszyński tapo vienu iš Lenkų socialdemokratinės partijos Galicijoje, vėliau tapusios Lenkų socialdemokratine partija, įkūrėju. [[1897]] ir [[1900]]  m. - – Austrijos reichsrato deputatas ([[1897]]  m. surinko 75 proc. balsų, už jį daugiausia balsavo studentai ir darbininkai, ypač žydai). Tokiu būdu Ignacy tapo jauniausiuoju parlamento deputatu.

Nuo [[1902]]  m. buvo Krokuvos miesto tarybos nariu. [[1905]]  m., įsiplėskėjusįsiplieskus [[1905–1907 m. Rusijos revoliucija|revoliucijai]] Rusijoje, ją parėmė sudegindamas [[Nikolajus II|Nikolajaus II]] portretą. Nuo [[1912]]  m. glaudžiai bendradarbiavo su [[Juzefas Pilsudskis|JózefuJuzefu PiłsudskiuPilsudskiu]]. [[I pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] pradžioje pasisakė už Austriją, tačiau kai suprato, kad laimės [[Antantė]], jis savo nuomonę pakeitė.

Žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, [[1918]]  m. lapkričio 6/7 d. tapo [[Liublinas|Liubline]] susikūrusios Lenkijos liaudies respublikos laikinosios vyriausybės ministru pirmininku. Jo vyriausybė paskelbė 8 valandų darbo dienos įsigaliojimą bei kasyklų ir didelių žemės valdų nacionalizavimą. Tačiau naujoje valstybėje buvo jaučiamas didelis pinigų stygius, kuris galėjo baigtis krize. DaszyńskiDašinskis kreipėsi pagalbos į Liublino bankus, tačiau tie padėti atsisakė. Tuo pačiu metu [[Varšuva|Varšuvoje]] susiformavo PiłsudskioPilsudskio vyriausybė, todėl DaszyńskiDašinskis prisijungė prie jo. Būtent todėl IgnacyIgnacas DaszyńskiDašinskis gali būti laikomas pirmuoju Antrosios Lenkijos respublikos ministru pirmininku, nors ir atsistatydinusiu labai greitai.

Prasidėjus [[Lenkijos-sovietų karas|Lenkijos-sovietų karui]] jis ragino kuo greičiau pasirašyti taikos sutartį. Buvo vienu iš besipriešinančių PiłsudskiuiPilsudskiui, kuris tuo metu įkūrė Nacionalinės rašto apsaugos tarybą, tačiau jau [[1920]]  m. [[liepos 24]] d. savo nuomonę pakeitė ir tapo ministro pirmininko pavaduotoju, o tų pačių metų [[gruodžio 15]] d. jis atsistatydina, kadangi nesutinka su oficialia šalies užsienio politikos pozicija.

Atsistatydinęs iš ministro pirmininko pavaduotojo pareigų, DaszyńskiDašinskis prisijungia prie grupės, ruošiančios naują šalies [[konstitucija|konstituciją]], kuri buvo priimta [[1921]]  m. [[kovo 17]] d. Po to jis tęsė karjerą tapdamas Lenkijos seimo nariu. [[1922]]-–[[1927]]  m. buvo Seimo maršalkos pavaduotoju, o [[1928]]-–[[1930]]  m. - – maršalka. Po [[1926]]  m. gegužės perversmo palaikė Lenkijos prezidento – -Juzefo Józefo Piłsudskio -Pilsudskio – pusę. Nuo [[1929]]  m. perėjo į opoziciją ir tapo Lenkijos kairiųjų ir centro partijų sąjungos (''Centrolew'') nariu. Parlamento ir finansinės krizės metu jis vėl pasipriešino PiłsudskiuiPilsudskiui, kai paskutinysis norėjo padidinti asignavimus gynybai. PiłsudskisPilsudskis, apsuptas šimto ginkluotų karių, pats atvyko į seimą, tačiau DaszyńskiDašinskis atsisakė pradėti Seimo posėdį iki tol, kol salės neapleido kareiviai.

Mirė [[1936]]  m., palaidotas Krokuvoje. Jo laidotuvių dieną visose Lenkijos įmonėse DaszyńskiuiDašinskiui pagerbti darbas buvo sustabdytas penkioms minutėms.