Grenlandija: Skirtumas tarp puslapio versijų

titulas3=[[Ministras pirmininkas|Ministras  pirmininkas]]|

plotas=2  175  600|

gyventoju=56  239|

BVPGyventojui=37  009 [[JAV doleris|JAV $]]|

'''Grenlandija''' ({{kl|Kalaallit Nunaat}})  – didžiausia pasaulio [[sala]], [[Danija]]i priklausanti salų grupė [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikoje]]. Apie 81 % salos padengta [[Ledas|ledu]]. Ledynai suformavo raižytą krantą su daugybe [[fiordas|fiordų]] ir pakrantės salų.

Europiečiai salą atrado 875 metais, tačiau žinoma, kad saloje su pertraukomis gyventa bent nuo 2500  m. pr. m. e. Nuo 986 metų pietvakarių Grenlandiją ėmė apgyvendinti [[Islandija|Islandijos]] ir [[Norvegija|Norvegijos]] [[vikingai]] ir įkūrė dvi gyvenvietes. Jų kaimynais tolimoje Grenlandijos šiaurėje ir jos rytuose buvo vėlyvosios Dorseto archeologinės kultūros žmonės, vėliau Tūlės archeologinės kultūros žmonės, dabartinių [[inuitai|inuitų]] protėviai, kurie ėmė slinkti į salos pietus.

Pakartotinai europiečiai, tik jau daugiausiai danai, Grenlandiją vėl ėmė kolonizuoti [[1721]] m., ir nuo 1721  m. Grenlandija tapo Danijos kolonija, [[1953]] m. padarius pataisas Danijos [[konstitucija|konstitucijoje]], Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. [[1979]] m. [[gegužės 1]] d., po patariamojo referendumo 1979  m. [[sausio 17]] d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“ <ref>http://www.stm.dk/Index/dokumenter.asp?o=26&n=2&h=7&d=2599&s=2&str=stor</ref>) Grenlandija pasiekė [[autonomija|autonomiją]]. Valdžia Danijoje tapo atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir [[konstitucija|konstitucijos]] klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai – lanstingui, jį sudaro 31 narys. Iškart po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euroskepticizmas (Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] nare tapo [[1973]] m., nors [[referendumas|referendumu]] grenlandiečiai tam prieštaravo (70,2 % „prieš“ ir 29,3 % „už“). [[1982]] m. [[vasario 23]] d. surengus dar vieną [[referendumas|referendumą]] paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52 %) elektorato pritaria pasitraukimui iš [[Europos Sąjunga|ES]], 46,1 % tam prieštaravo. <ref>http://www.library.pitt.edu/subject_guides/westeuropean/wwwes/mspr-d.html</ref> [[1985]] m. [[vasario 1]] d. Grenlandija paliko [[Grenlandija ir Europos Sąjunga|Europos Sąjungą]] ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Pagrindinė Europos Sąjungos palikimo priežastis buvo nepriimtina žvejybos politika. [[2008]] m. [[lapkričio 25]] d. surengtas referendumas dėl platesnės Grenlandijos autonomijos, <ref>{{cite web|url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=19426997|title=Grenlandijos gyventojai balsuoja referendume dėl didesnės autonomijos|date=2008-11-25|accessdate=2009-07-30}}</ref>kuriame 75 % gyventojų pritarė didesniam savarankiškumui. <ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/7749427.stm|title=Greenland votes for more autonomy |publisher=2008-11-26|accessdate=2009-07-30}}</ref> [[2009]] m. [[birželio 20]] d., švęsdama nacionalinę dieną, Grenlandija perėmė savivaldos kontrolę, policijos, teismų valdymą, pakrančių apsaugą ir gamtos resursų kontrolę. [[Grenlandų kalba]] paskelbta oficialia šalies kalba. <ref>{{cite web|url=http://news.bbc.co.uk/2/hi/europe/8111292.stm|title=Self-rule introduced in Greenland|accessdate=2009-07-30}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=22753697|title=Grenlandija žengia dar vieną žingsnį nepriklausomybės link|accessdate=2009-07-30}}</ref> Teigiama, kad tai paskutinis žingsnis prieš paskelbiant nepriklausomybę. <ref>{{cite web|url=http://www.nytimes.com/2008/11/27/world/europe/27greenland.html?scp=8&sq=greenland&st=cse|title=Greenland Vote Favors Independence|accessdate=2009-07-30}}</ref><ref>{{cite web|url=http://www.guardian.co.uk/world/2008/nov/27/denmark|title=Greenland to loosen ties with Denmark|accessdate=2009-07-30}}</ref>

Grenlandijos piliečiai renka parlamentą&nbsp; – 31 vietos lanstingą. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas kuris dažniausiai būna ir valdančiosios lanstingo partijos pirmininkas. Dabartinis ministras pirmininkas yra Kuupik Kleist.

Grenlandija&nbsp; – didžiausia pasaulyje sala. Ji yra netoli šiaurės rytų Šiaurės Amerikos žemyno krantų, tarp Arkties ir Atlanto vandenynų. Salą supa [[Bafino jūra|Bafino]], [[Labradoro jūra|Labradoro]], [[Grenlandijos jūra|Grenlandijos]] jūros. Apie 80 % salos paviršiaus dengia ledas ([[Grenlandijos ledo skydas]]). Centrinėje dalyje vidutinis ledo storis 2300&nbsp; m, didžiausias&nbsp; – 3400&nbsp; m. Tūris&nbsp; – 2,6 mln. km³. Dėl [[Visuotinis atšilimas|visuotinio klimato atšilimo]] ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę [[ledkalnis|ledkalnių]] (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje. Joms būdingas plokščiakalnių reljefas (aukštis 400–600 m) ir kalnų masyvai (iki 2000 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs aukščiausias kalnas&nbsp; – [[Gunbjornas]] (3694 m). Grenlandijos kranto linija labai raižyta, gausu fjordų (tarp jų ilgiausias pasaulyje&nbsp; – [[Skorsbio užutėkis]]), nemažų salų ([[Disko sala]] ir kt.).

Grenlandijos klimatas arktinis ir subarktinis; pakrantėse&nbsp; – jūrinis, virš ledyno&nbsp; – žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra pakrantėje: nuo -7&nbsp; °C pietinėje iki -36&nbsp; °C, liepos mėnesio: nuo +10&nbsp; °C pietuose iki +3&nbsp; °C šiaurės vakaruose. Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46&nbsp; °C, liepos -12&nbsp; °C. Metinis kritulių kiekis pietuose 800–1100&nbsp; mm, šiaurėje 150–250&nbsp; mm, virš ledo dangos 300–400&nbsp; mm.

Grenlandijoje gyvena daugiau kaip 57 000 gyventojų, kurių 88 % yra grenlandai ([[inuitai]] arba inuitų dalis, susimaišusi su europiečiais, daugiausiai [[islandai]]s ir [[danai]]s. Likę 12 %&nbsp; – europiečiai, vėlgi&nbsp; – daugiausiai danai). Dauguma Grenlandijos gyventojų įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, nes čia klimatas ne toks atšiaurus. Didžioji dalis gyventojų evangelikai liuteronai. Šalyje šalia oficialios [[grenlandų kalba|grenlandų kalbos]], dar kalbama [[danų kalba|daniškai]] ir [[anglų kalba|angliškai]].

XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje Grenlandija išgyveno ekonomikos nuosmukį, tačiau ekonominė padėtis ėmė gerėti nuo [[1993]]&nbsp; m. Grenlandijos vietinės valdžios vykdyta griežta fiskalinė politika leido ilgainiui sukurti teigiamo balanso biudžetą. Šiuo metu Grenlandijos [[ekonomika]] yra itin priklausoma nuo žvejybos ir žvejybos eksporto, nes pagrindinis verslas&nbsp; – [[žvejyba]]. Tik 1 % Grenlandijos žemės galima dirbti: auginamos šalčiui atsparios daržovės ([[burokas|burokai]], [[ropė]]s). Mėsai veisiamos [[ožkos]], [[avys]] ir [[šiauriniai elniai]]. Pakrantės vandenyse gausu [[lašiša|lašišų]], [[menkė|menkių]], [[krevetė|krevečių]].

[[Turizmas]] šalia [[žvejyba|žvejybos]] šiuo metu yra vienas iš pagrindinių salos verslų. Turistus itin traukia [[Geizeris|geizeriai]]&nbsp; – šilto arba šalto vandens srovių sukurti natūralūs gamtiniai fontanai.

Saloje nėra geležinkelių, o kelių nutiesta vos 150&nbsp; km. Pagrindinė sausumos transporto priemonė tebėra šunų kinkinys.