Hopiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1540]] m. susidūrė su ispanais – [[Francisco Vásquez de Coronado|Fransisko Vaskeso de Koronado]] ekspedicija. [[XVI a.]] jų žemėse lankėsi taip pat lankėsi [[García López de Cárdenas|Garsijos Lopeso de Kardenaso]], [[Antonio de Espejo|Antonijaus de Especho]] žygeiviai. Keliautojai aprašė hopių miestus (pueblus), papročius, pažymėjo šios tautos taikingumą. [[1629]] m. hopių žemėse ėmė veikti [[pranciškonai|pranciškonų]] misionieriai (pirma misija – Avatovyje), bet evangelizacija jiems nesisekė. Ispanų kolonistai hopius ėmė gaudyti į vergiją. [[1680]] m. hopių [[pueblas|pueblai]] sukilo ir sugriovė Avatovio misiją. [[1700]]–[[1701]] m. pranciškonai bandė misiją atkurti, bet vėl buvo nužudyti ir daugiau iki pat XIX a. europiečiai į hopių žemes nebesiskverbė. XVII a. pab., po nesėkmingo sukilimo prieš [[ispanai|ispanus]], į hopių žemes atsikėlė dalis [[tevai|tevų]], kurie, nors ir persimaišė su hopiais, bet išlaikė savo kalbą. Tevai užėmę šiaurinį plokščiakalnį (mesą) užtikrino hopių išorinius ryšius (buvo vertėjai, kariai) ir saugojo nuo antpuolių.

XIX a. į hopių žemės ėmė veržtis [[vergas|vergų]] prekeiviai – [[meksikiečiai]], [[apačiai]], navachai. [[1850]] m. hopiai pasiprašė amerikiečių apsaugos nuo navachų. [[1882]] m. buvo sudaryta hopių rezervacija, bet navachai užėmė apie pusę jos ploto. Kovos dėl žemių su navachais tęsėsi iki pat XX a. pab. Buvo sudaryta tarpinė rezeravacijosrezervacijos sritis, kuria gali naudotis tiek hopiai, tiek navachai. XIX–XX a. sąvartoje Oraibio kaime kilo konfliktas tarp tradicionalistų ir hopių, pasisakiusių už amerikietiškos švietimo sistemos perėmimą. Konservatyvieji hopiai, patyrę JAV prievartą, vėliau išsikėlė ir įkūrė Hotevilos gyvenvietę. Nuo 1935 m. turi renkamą genties tarybą.