'''Amaliniai''' (lot. ''Viscaceae'', vok. ''Mistelgewächse'') -– [[magnolijainiai|magnolijainių]] (''Magnoliopsida'') augalų šeima, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti gaidžių gentis ir rūšis -– '''paprastasis amalas''' (''Viscum album''). Tai pusiau [[parazitiniai augalai|parazitinis]] visžalis puskrūmis, augantis ant medžių. Lapija iki 1 m skersmens. Įleidęs į [[beržas|beržų]], [[tuopa|tuopų]], [[obelis|obelų]] savo šakneles, jis siurbia savo maitintojų sultis. Taip gauna mineralines medžiagas, organines pats pasigamina žaliuose [[lapas|lapuose]] ir stiebuose. Stiebai tariamai dichotomiškai šakoti, žalsvi, nenumetantys storokų šviesiai žalių (netgi gelsvai žalių) lapelių visą žiemą. [[žiedas|Žiedai]] vienalyčiai, smulkūs. [[Vaisius]] -– netikroji [[uoga]]. Žydi kovo -– balandžio mėnesiais. Vaisiai -– netikros baltos uogos.
Pasaulyje auga apie šešiasdešimt gaidenų rūšių. Paplitę [[Afrika|Afrikos]] tropinėse ir subtropinėse srityse. [[Eurazija|Eurazijos]] vid. klimato zonoje aptinkamos tik kelios rūšys.
Eilutė 24:
==Legendos ir papročiai==
Angliškai kalbančiose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje su šiuo augalu susijęs įdomus paprotys: po amalu atsidūrusį patinkantį žmogų -– pažįstamą arba ne -– galima pabučiuoti. [[Didžioji_Britanija|Didžiojoje Britanijoje]] tai daroma dažniausiai per Kalėdas. Tokie papročiai paremti senomis [[druidai|druidų]] legendomis: [[druidai]] laikė amalą taikos simboliu, žinojo, jog jis turi gydomųjų savybių. Savo galių amalas neprarasdavo tik nukirstas auksiniu pjautuvu ir nepalietęs žemės. Kitokių pasakojimų apie amalą turi ir norvegai bei graikai.
