Hopiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S įtraukta Kategorija:Pietvakarių indėnai naudojant HotCat |
|||
Eilutė 14:
== Istorija ==
Hopiai yra senosios [[anasaziai|pueblų (anasazių) kultūros]], kūrusios dideles urvų gyvenvietes, palikuonys. Ši tauta vėliau iš [[
[[1540]] m. susidūrė su ispanais – [[Francisco Vásquez de Coronado|Fransisko Vaskeso de Koronado]] ekspedicija. [[XVI a.]] jų žemėse lankėsi taip pat [[García López de Cárdenas|Garsijos Lopeso de Kardenaso]], [[Antonio de Espejo|Antonijaus de Especho]] žygeiviai. Keliautojai aprašė hopių miestus (pueblus), papročius, pažymėjo šios tautos taikingumą. [[1629]] m. hopių žemėse ėmė veikti [[pranciškonai|pranciškonų]] misionieriai (pirma misija – Avatovyje), bet evangelizacija jiems nesisekė. Ispanų kolonistai hopius ėmė gaudyti į vergiją. [[1680]] m. hopių [[pueblai]] sukilo ir sugriovė Avatovio misiją. [[1700]]–[[1701]] m. pranciškonai bandė misiją atkurti, bet vėl buvo nužudyti ir daugiau iki pat XIX a. europiečiai į hopių žemes nebesiskverbė. XVII a. pab., po nesėkmingo sukilimo prieš [[ispanai|ispanus]], į hopių žemes atsikėlė dalis [[tevai|tevų]], kurie, nors ir persimaišė su hopiais, bet išlaikė savo kalbą. Tevai užėmę šiaurinį plokščiakalnį (mesą) užtikrino hopių išorinius ryšius (buvo vertėjai, kariai) ir saugojo nuo antpuolių.
XVII a. hopiai iš ispanų perėmė naminius gyvulius ([[arklys|arklius]], [[avis]], [[asilas|asilus]], XX a. avis pakeitė galvijais), geležį, sodininkystę ([[persikai]], [[abrikosai]]), XIX a. pab. – iš navachų perėmė sidabro apdirbimo technologiją.
|