Bronzos amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Senojo bronzos amžiaus, kuris Baltijos kraštuose tęsėsi nuo 1600 iki 1100 m. iki m.e., dirbinių, dažniausiai vienetinių, aptinkama pavieniui visame regione. Žinomos 204 radimvietėsradavietės, kuriose buvo 439 bronzos amžiaus radiniai. Svarbiausios radimvietėsradavietės: [[Nortikių lobis]], [[Rantavos pilkapynas]] (nuo [[1946]] m. {{ru|Zaostrovje}}), [[Mažoji Drabnava]] ([[Sembos pusiasalis]], dab. [[Kaliningrado sritis]]), [[Kalėjų lobis]] ([[Liepojos rajonas]] , [[Latvija]]). Didžiausią radinių dalį, apie 79 %, sudaro ginklai (beveik visi - [[kovos kirvis|kirviai]]), apie 18 % papuošalai, apie 1 % darbo įrankiai. Išsiskiria Nortikių tipo kovos kirviai, vienintelis dirbinių tipas, perimtas ir vakarų kaimynų, pirmiausia [[Lužitėnų kultūra|Lužitėnų kultūros]] gyventojų, paplitęs nuo Latvijos iki [[Danija|Danijos]].

Bronzos naudojimas darė įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Intensyviau pradėtas naudoti plūgas ir [[tekstilė]], austa vertikaliosiomis staklėmis. Bronzos amžiuje ėmė atsiskirti amatai, tokie, kaip metalo liejimas, kalvystė, puodininkystė. Bronzos amžiuje išsiplėtė prekyba grynaisiais metalais, tokiais, kaip [[varis]], [[auksas]], [[cinkas]], [[sidabras]], [[alavas]]. Šių metalų savo žemėse neturinčios gentys juos mainydavo į kitus naudinguosius išteklius ar gaminius. Mainų objektais buvo [[gintaras]], [[kailis|kailiai]], [[druska]]. Bronzos amžiaus laikotarpiu paplito [[gyvulininkystė]] ir [[žemdirbystė]]. Plačiau pradėti auginti [[galvijai]], [[kiaulė]]s, [[arklys|arkliai]], [[avis|avys]], [[ožkos]], [[šuo|šunys]], sėjami javai [[kviečiai]], [[miežiai]], [[soros]], [[linas|linai]] ir [[kanapė]]s.