Jean-Paul Sartre: Skirtumas tarp puslapio versijų

55 baitai pašalinti ,  prieš 1 metus
S
Atmestas Juozas Greičius pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
S (Atmestas Juozas Greičius pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas))
Žyma: Atmesti
Svečius lydėjo ir Lena Zonina, vertėja iš Rusijos, su kuria Ž. Sartro santykiai buvo gana šilti (tiek šilti, kad „Žodžiai“ buvo dedikuoti „Poniai Z.“). Išvaizdi, jausminga ir intelektuali Zonina (1915–1985) buvo viena iš didžiųjų Ž. Sartro meilių. Jų penkerių metų susirašinėjimo korespondencija saugoma Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje, tačiau nėra prieinama.
 
Sutinkant svečius, jiems buvo įteiktos baltos ramunės. Ž. Sartrą po Lietuvą lydėjo [[Eduardas Mieželaitis]] (tuo metu Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas) ir [[Mykolas Sluckis]]. Su jais vyko ir fotografas [[Antanas Sutkus (1939)|A. Sutkus]]. Pirmiausia svečiai nuvyko į [[Nida|Nidą]] ir [[Kuršių Nerija|Kuršių Neriją]]. Nidos kopose aplankė prancūzų belaisvių kapines. Aplinkinė gamta juos tiesiog pribloškė. Rašytojas, stovėdamas ant kopos, prasitarė: „Jaučiuosi lyg stovėčiau rojaus prieangyje“ ir po to pridūrė: „Pirmą kartą debesys man po kojomis“."Dabar suprantu, iš kur pas jus atsirado Čiurlionis".
 
Toji kelionė į Lietuvos pajūrį yra įamžinta garsioje A. Sutkaus nuotraukoje „Sartras kovoja su vėju Kuršių Nerijoje“. Ją prancūzų skulptorė Roseline Granet panaudojo skulptūros modeliui. Ta skulptūra dabar stovi Nacionalinėje Paryžiaus bibliotekoje. Nuotraukoje buvo sustabdyta akimirka – žmogus, kovojantis su vėju bei smėliu, rodanti žmogaus pastangas suvaldyti priešpriešą (kurią Ž. Sartras apmąstė „Užrašuose apie etiką“, [[1983]]). Tai Ž. Sartras, jo rankos sunertos už nugaros ir žvilgsnis nukreiptas į tolį, o vėjas taršo paltą, kelnes, velia plaukus.