Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

216 pridėta baitų ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
S
sil=-}}
 
'''Kuršininkų kalba''' ({{lv|kursenieku valoda}}; kurš. ''kursisk valuod'', {{de|Nehrungskurisch}}) – nykstanti latvių kalbos tarmė stipriai paveikta [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] (žemaičių tarmės), [[vokiečių žemaičių tarmė]]s ir vokiečių kalbos.
 
Susiformavo [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi PDF]. „[[ResearchGate]]“.</ref> kai dalis Latvijos [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršių nerijoje kuršininkų tarmė XIX a. vyravo, XX a. didesnį vaidmenį ėmė įgauti vokiečių kalba.<ref>[http://www.spauda.lt/voruta/tekstai/kurshes.htm Vartiklis] Dalia Kiseliūnaitė Paskutinioji kuršininkų karta. Etninės kultūros ir kalbos reliktai</ref> 1945Pagal 1927 m. šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėtaišleistą kuršininkų tarme.žodyną Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė60 Vokietijojeproc. 2002 m. Vokietijoje daržodžių buvo 7tokie asmenyspatys mokantyskaip kuršininkųir tarmę.latvių Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenyskalboje, kurie26 save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarmeproc.<ref>Dalia Kiseliūnaitė.buvo Kuršiųskoliniai nerijos kuršininkų kalbosvokiečių ir etninio13 identiteto klausimaiproc. In:- Baltisticaskoliniai XXX (2),lietuvių 1995kalbos. P. 60</ref>
 
1945 m. šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę. Kuršių nerijoje yra likę 9 asmenys, kurie save laiko kuršininkais ir geriau ar blogiau kalba šia tarme.<ref>Dalia Kiseliūnaitė. Kuršių nerijos kuršininkų kalbos ir etninio identiteto klausimai. In: Baltistica XXX (2), 1995. P. 60</ref>
 
Patys [[kuršininkai]] savęs niekada nelaikė [[latviai]]s bei savo kalbos nelaikė [[Latvių kalba|latvių kalbos]] tarme, nes jų atmintyje migracija iš Kuršo neišliko, juolab kad migracijos metu dar nebuvo susiformavusi „Latvijos“ ir „latvių“ sąvoka. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo. Tarmė nebeperduodama kitai kartai dėl to artimiausiu metu išnyks. Tarmę intensyviai tyrinėja [[klaipėdos universitetas|Klaipėdos universiteto]] mokslininkai, universitete sukaupta daug medžiagos ir vykdomos ekspedicijos.