Klaipėdos kraštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 20:
Taigi, Klaipėdos kraštas sukurtas [[1919]] m. [[birželio 28]] d. Versalio taikos sutarties 28 ir 99 straipsniais atskyrus šiaurinę [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] dalį nuo [[Vokietija|Vokietijos]]. Apėmė 2848 km² (be vidaus vandenų – 2416 km²) teritoriją. Pietinė riba buvo [[Nemunas|Nemuno upė]], rytinė maždaug sutapo su [[1422]] m. [[Melno taika|Melno sutartimi]] nustatyta siena tarp [[LDK]] ir [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]]. [[1925]] m. krašte gyveno 141 645, [[1939]] m. – 153 793 gyventojai. [[1925]] m. surašymo duomenimis, Klaipėdos krašte gyveno 45,2 proc. vokiečių, 26,5 proc. lietuvių, dar 24,2 proc. krašto gyventojų užsirašė esą [[klaipėdiškiai]].
 
Pagal [[Versalio taikos sutartis|Versalio sutartį]], krašto administravimas turėjo pereiti [[Antantė|sąjunginių valstybių]] žinion. Antantės vardu jį valdė [[Prancūzija]]. Iki oficialaus perėmimo kraštą administravo Vokietijos vyriausybės įgaliotinis grafas [[Wilhelm Lambsdorff|V. Lambsdorfas]]. [[1920]] m. [[vasario 15]] d. krašto valdymą perėmė Prancūzijos paskirtas Klaipėdos krašto vyriausiasis komisaras gen. [[Dominique Joseph Odry|D. Ž. Odri]]. [[1921]] m. [[gegužės 1]] d. nauju vyriausiuoju komisaru tapo [[Jean Gabriel Petisné|Ž.Žanas G.Gabrielis Petisnė]]. Kraštą valdė direktorija, kurios pirmininku tapo buvęs [[Klaipėda|Klaipėdos]] vyr. burmistras [[Arthur Altenberg|A. Altenbergas]], nuo [[1921]] m. [[rugpjūčio 6]] d. – [[Vilius Steputaitis]] ir 20 narių Valstybės taryba, kuriai vadovavo vyr. komisaras. Klaipėdos kraštas buvo suskirstytas į:
3 apskritis:
* [[Klaipėdos apskritis]]