Vilniaus elektrinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Statyba: +vid. nuoroda Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
S →Veikla: +vid. nuoroda |
||
Eilutė 67:
Elektrinė, turėdama galios rezervą, galėjo pasirinkti ekonomiškesnį įrengimų darbo režimą. Per metus elektrinė sudegindavo apie 10,5 tūkst. t anglių ir apie 0,5 tūkst. t durpių. Vienai kilovatvalandei pagaminti buvo suvartojama 0,9 kg akmens anglių. Tinklo nuostoliai sudarė 9 %. 1938 m., anot lenkų spaudos, Vilniaus elektrinė tapo viena didžiausių ir moderniausių Lenkijoje. Be tiesioginio darbo, elektrinės darbuotojai aktyviai dalyvavo miesto visuomeniniame gyvenime. 1930 m. Vilniuje įvyko visos Lenkijos aštuntasis elektrikų suvažiavimas.
1940 m. [[Lietuvos kariuomenė]]s kariškiai [[Vingio parkas|Vingio parke]] pastatė medinį siaurojo geležinkelio tiltą per Nerį. Geležinkelio Vilniaus geležinkelio stotis – Elektrinė statybai buvo panaudota dalis bėgių iš demontuoto [[Vilniaus siaurasis geležinkelis|siaurojo geležinkelio]], lenkų nutiesto tarp [[Žvėrynas|Žvėryno]] ir [[Antakalnio bunkeriai|Antakalnio ginklų sandėlių]]. Nei karo pradžioje, nei vokiečiams atsitraukiant, tiltas nebuvo paliestas ir kuras nuolat buvo gabenamas geležinkeliu. Tik [[1962]] m., kai elektrinėje pradėta kūrenti dujas ir [[mazutas|mazutą]], „siaurukas“ ir visas anglies ūkis buvo demontuoti.
[[1944]] m. artėjant Raudonajai armijai, vokiečių okupacinė valdžia pareikalavo elektrinės įrengimus demontuoti ir išgabenti į Vokietiją, tačiau patys energetikai stengėsi elektrinę išsaugoti, todėl įsakymų nevykdė. Besitraukiantys vokiečiai, nespėję demontuoti ir išgabenti įrengimų, [[liepos 7]] d. elektrinę iš dalies susprogdino. Atstatymas truko pusantrų metų ir tik [[1946]] m. [[gruodžio 24]] d. pradėjo veikti viena 1 800 kW galios garo turbina ir vienas 13 t/h našumo garo katilas.
| |||