Vardas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuviai, kaip ir daugelis kitų [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių tautų]], senovėje turėjo tik vardą. Kadangi bendraujančiųjų būrys būdavo nedidelis, ryšiai tarp etninių grupių menki. Pagal darybą senovės lietuvių vardai skiriami į dvikamienius (pavyzdžiui, [[Ldk]] vardai: [[Algirdas (vardas)|Algirdas]], [[Gediminas (vardas)|Gediminas]], [[Mindaugas (vardas)|Mindaugas]], [[Jogaila (vardas)|Jogaila]], [[Kęstutis (vardas)|Kęstutis]], [[Vytautas (vardas)|Vytautas]], [[Žygimantas]]), kilusius iš [[indoeuropiečių prokalbė]]s ir vienkamienius ([[Mantas]]). Manoma, kad patys seniausi vardai yra dvikamieniai asmenvardžiai. Pastarieji turėjo taurią ir kilnią reikšmę, kuriuos jau senovėje imta trumpinti ([[Algis (vardas)|Algis]]). Ilgainiui jiems tapus savarankiškais vardais prie jų būdavo pridedamos priesagos. Taip pat labai senais laikomi ir pravardiniai vardai (Lokys, Tauras, Jaunius, Žilys). Plečiantis bendruomenėms imta dėlioti prievardžius, pavyzdžiui, [[patronimas|tėvavardius]], pravardę, amato, kilmės, gyvenamosios vietos pavadinimus. Iki [[Lietuvos krikštas|Lietuvos krikšto]], lietuviams būdingi [[Baltų kalbos|baltiškos kilmės]] vardai, XVII–XIX a. krikštyti tik krikščioniškais [[hebrajų kalba|hebrajų]], [[graikų kalba|graikų]], [[lotynų kalba|lotynų]], [[germanai|germanų]], [[slavai|slavų]] kilmės vardais. Iš pradžių nekilminguosius krikštijo vienu šventu vardu visame kaime, vienas vardas buvo priskiriamas vyrų bei vienas moterų būriui, todėl kaip asmenvardis nebuvo vartojamas. Tačiau oficialiuose didikų dokumentuose krikšto gautas krikščioniškas vardas buvo įrašomas kartu su buvusiu baltišku vardu. Bet slenkant laikui baltiškasis vardas dažnai tapdavo lietuvio [[pavardė|pavarde]], kurių nemaža dalis buvo suslavinta. Veliau iš jų radosi bajorų, kt. privilegijuotųjų ir galiausiai nekilmingųjų pavardės. XX a. imta vartoti baltiškus vardus.<ref>„Vardas ir Pavardė“. [[Zigmas Zinkevičius]]. „Gimtoji kalba“. 2010 m. Nr 11. [[MELC]]. [http://www.lkd.flf.vu.lt//pdf/kalbos_idomybes/zinkevicius_vardas_ir_pavarde.pdf PDF]</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/vardas-106332|title=Vardas|website=[[VLE]]|access-date=2018-12-23}}</ref><ref>{{Cite web|url=https://www.vle.lt/Straipsnis/pavarde-2964|title=Pavardė|website=[[VLE]]|access-date=2018-12-24}}</ref><ref>[http://vardai.vlkk.lt/lietuviskos-ir-nelietuviskos-pavardes/ VLKK: Lietuviškos ir nelietuviškos pavardės.] [[Zigmas Zinkevičius|Zigmo Zinkevičiaus]] straipsnis, [[VLKK]].</ref> 1991–2010 m. laikotarpiu daugiausia duota krikščioniškos kilmės vardų, taip pat dažni buvo baltiški vardai.<ref>{{Cite web|url=http://vardai.vlkk.lt/populiariausi-mergaiciu-vardai-1991-2010-davimo-tendencijos/|title=Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos|website=[[VLKK]]|access-date=2018-12-23}}</ref><ref>{{Cite web|url=http://vardai.vlkk.lt/populiariausi-berniuku-vardai-1991-2010-davimo-tendencijos/|title=Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos|website=[[VLKK]]|access-date=2018-12-23}}</ref>

 

 

== Literatūra ==