Jazidas I: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 41:
Po Huseino mirties vėliau sukilo [[Medina|Medinos]] gyventojai, ypač po pasiuntinių iš Damasko sugrįžimo, kurie matė Jazidą dalyvaujant dainavimo ir pasilinksminimų renginiuose, kaltino jį nesant musulmonu. Be to, Jazidas pasiuntinius apdovanojo [[pinigai]]s, kas palaikyta papirkinėjimu. Medinoje visi Umajų klano (iš kurio kilę [[Muavija I]] ir Jazidas I) žmonės buvo areštuoti, įskaitant [[Marvanas I|Marvaną ibn Hakamą]]. Jazidas pasiuntė pasiuntinį slūlydamas Medinos gyventojams apsigalvoti. Misijai nenusisekus Jazidas kreipėsi į Ubaidulą ibn Zijadą Basroje, kad šis su savo pajėgomis iš Irako numalšintų maištininkus Mekoje ir Medinoje. Ubaidula atsisakė motyvuodamas, kad po Huseino nužudymo jis nepradės dar griauti Kaabos. Tuomet Jazidas pasiuntė kariuomenės dalinį iš Sirijos, vadovaujamą Muslimo ibn Okbos. Jai priartėjus prie Medinos miestiečiai išvarė visus Umajus, privertę juos prisiekti, kad nestos kalifo armijos pusėn. Muslimo ibn Okbos vadovaujami sirai palaužė Medinos pasipriešinimą. Tris dienas buvo plėšiamas ir deginamas miestas, žuvo daug diduomenės. Po to miestiečiams buvo pasiūlyta prisiekti Jazidui arba būti nužudytiems.
Po Medinos užėmimo buvo apgulta [[Meka]] siekiant panaikinti Al Zubairo kalifatą. Apgulties metu šaudant iš katapultų akmenis ir degančius sviedinius apgriauta [[Kaaba|Kaabos šventykla]], degė jos stogas. Apgultį nutraukė iš Sirijos atėjusi žinia apie Jazido I mirtį. Viso jis valdė 3 metus ir apie aštuonis mėnesius. Jazidas su pirmąja žmona Um Hišam bint Udma bin Rabija susilaukė dviejų sūnų, Muavijos ir Khalido. Jis labiau mėgo Khalidą, bet įpėdiniu paskyrė Muaviją ([[Muavija II]] po to valdė tik keletą mėnesių). Su antrąja žmona Um Kulthum bint Abdula bin Amir susilaukė sūnaus Abdulos, kuris minimas geru lankininku. Žinoma, kad su vergėmis Jazidas I buvo susilaukęs daugiau sūnų.<ref>Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. ''History of Islam (Vol 2)'', 2001, p. 94</ref> Jo valdymo metu vyko kalifatui sėkmingi karai Šiaurės Afrikoje su [[Bizantija|bizantiečiais]] ir [[berberai]]s vadovaujant generolui Okbai ibn Nafiui. Buvo užimtas [[Tanžeras]], pasiektas [[Atlanto vandenynas]]. Daugelyje šaltinių Jazidas I aprašomas kaip netikęs valdovas, tačiau jis sustiprino kalifato organizacinę struktūrą, Sirijos gynybinius pajėgumus, reformavo finansinę sistemą ir pagerino Damasko oazės drėkinimo sistemą.<ref>[https://www.britannica.com/biography/Yazid-I britannica.com]</ref>
== Šaltiniai ==
| |||