[[Vaizdas:LIVONIA vulgo Lyefland-Joan Blaeu, 1662.jpg|thumb|280px|Estja 1662 m. ]]
PasibaigusVykstant Livonijos karui, Pietų Estijos teritorija su Tartu ir Piarnu miestais Vilniaus sutartimi [[1561]] buvo atiduota Lietuvai (po Liublino unijos - ATR) mainais už Lietuvos paramą Livonijai kare su ją užpuolusia caro Ivano IV Maskva. Pasibaigus karui, pagal [[1582]] m. [[Jam Zapolės taikos sutartis|Jam Zapolės taikos sutartį]] tarp [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] ir Rusijos atitekoliko Abiejų Tautų Respublikai. Pietų Estijoje ėmė aktyviai reikštis [[jėzuitai]], kurie [[1583]] m. atidarė gimnaziją Tartu mieste. Kadangi Abiejų Tautų Respublika turėjo nedaug uostų, tas buvo į naudą Piarnu, kurio prekyba augo Abiejų Tautų Respublikos valdymo metais.
Pietų Estijos žemės Abiejų Tautų Respublikoje buvo laikomos sudėtine Infliantų, padalintų į 4 [[vaivadija]]s, dalimi, Estijos vardas šioms žemėms apibūdinti nevartotas.
