Lietuvos Nepriklausomybės Aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
[[Kategorija:Lietuvos istorija (1918-1940 m.)|Nepriklausomybės aktas]]
{{dalinai užrakintas}}
[[VaizdasKategorija:Vasario 16 aktas.jpg|thumb|Nepriklausomybės akto originalasdeklaracijos]]
[[Kategorija:Istoriniai Lietuvos teisės šaltiniai]]
[[Vaizdas:Nepriklausomybes aktas.gif|thumb|Nepriklausomybės akto [[faksimilė]] (1918 m. vasario 16 d.)]]
[[Kategorija:Lietuvos konstitucinės teisės istorija]]
[[Vaizdas:Lietuvos aidas 1918.02.19.png|thumb|Nepriklausomybės aktas „Lietuvos aido“ 1918 m. vasario 19 d. numeryje]]
\
[[Vaizdas:Signatarai.Signatories of Lithuania.jpg|thumb|230px|Akto signatarai]]
 
Trijų karalių kelionė pagal ''[[Benozzo Gozzoli]]'' [[1461]] m. [[Freska|freską]]
'''Lietuvos nepriklausomybės aktas''' – [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] [[1918]] m. [[vasario 16]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Atkuriamajam Seimui.
 
'''Trys karaliai''' – [[sausio 6]] d. švenčiama [[šventė]], kuria tradiciškai pasibaigia [[Kalėdos|kalėdinis]] laikotarpis arba [[Saulėgrįža|saulės sugrįžimo]] minėjimai.
Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. [[Jonas Basanavičius]] rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia [[Signatarų namai|Signatarų namų]] muziejus – [[Lietuvos nacionalinis muziejus|Lietuvos nacionalinio muziejaus]] filialas.
 
Sakoma, kad nuo Kalėdų iki Trijų karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį.
Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Lietuvą toliau valdė [[vokiečiai]]. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su [[Vokietija]], tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus [[revoliucija]]i, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta.
 
[[Graikija|Graikijoje]] ji sutapo su Eleusino [[Misterija|misterijomis]], per kurias romėnų imperatoriai atveždavo gimusiam [[Dionisas|Dionisui]] dovanų. Krikščionys šią dieną įvedė Trijų karalių, aplankiusių [[Jėzus Kristus|Kristų]], šventę.
[[Sovietų Rusija]] nepriklausomybės aktą pripažino [[1920]] m. [[liepos 12]] d., pasirašydama su atkurta Lietuva [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|Taikos sutartį]].
 
== Tradicijos Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą] ==
[[2017]] m. [[kovo 29]] d. Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve Berlyne rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto egzempliorius lietuvių kalba su signatarų parašais.<ref>{{Cite web | title = Istorinį dokumentą suradęs Liudas Mažylis: „Apėmė pergalės jausmas“ | work = lietuvosdiena.lrytas.lt | date = 2017-03-29 | accessdate = 2017-04-02 | url = http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/istorini-dokumenta-surades-liudas-mazylis-apeme-pergales-jausmas.htm | archiveurl = http://web.archive.org/web/20170330083400/http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/istorini-dokumenta-surades-liudas-mazylis-apeme-pergales-jausmas.htm | archivedate = 2017-03-30 }}</ref> Dokumentą rado [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] profesorius [[Liudas Mažylis]].<ref>{{Cite web | title = L. Mažylis rado Vasario 16-osios Aktą (papildyta) | work = vdu.lt | date = 2017-03-29 | accessdate = 2017-04-02 | url = http://www.vdu.lt/lt/l-mazylis-rado-vasario-16-osios-akta-papildyta/ | archiveurl = http://web.archive.org/web/20170402061054/http://www.vdu.lt/lt/l-mazylis-rado-vasario-16-osios-akta-papildyta/ | archivedate = 2017-04-02 }}</ref>
Tai [[Žiema|žiemos]] švenčių pabaigtuvės. Svarbus buvo [[Gyvybės medis|gyvybės medžio]] [[Jovaras|jovaro]] motyvas.
 
Nuo seno tą dieną vaikščiodavo persirengėliai (gandrai, arkliai, žydai, meškos ir kt.). Vyrai apsirengdavo senoviškais drabužiais, vaizduodami [[Vaidila|vaidilas]], [[Krivis|krivius]], senovės karius. Kartais nešiodavosi saulės atvaizdą bei [[Krivulė|krivulę]]. Jie lankė sodybas, giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės, gero [[Derlius|derliaus]], [[Sveikata|sveikatos]], prašydavo dovanų, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.
== Akto tekstas ==
Lietuvos nepriklausomybės akto tekstas:
 
Po šios šventės pradėdavo samdyti žmones darbams.
''Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:''
 
Sausio 6-oji mūsų krašte nuo seno vadinta: Krikštais, Atarašais, vėliau – Trimis Karaliais, o Latvijoje dar ir Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Ši diena laikoma 13 dienų trunkančio kalėdinio švenčių laikotarpio, vadinamo „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“, pabaiga. Astronomiškai šis laikotarpis sutampa su Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – Saulės stovėjimas) laiko pabaiga. Vadinamasis Saulės „stovėjimas”, tai laikas kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. O sausio 6-ąją įgudusi akis jau gali pastebėti dienos Saulės kelio pailgėjimą pagal Saulės tekėjimo ir laidos vietos pasikeitimą arba pagal žvaigždynų padėtį. Etnoastronomas [[Jonas Vaiškūnas]] nurodo, kad žiemos saulėgrįžos ir dienos pailgėjimo laiko nustatymui ypač tiko Šienpjovių žvaigždynas kurį sudaro 3 Oriono juostos žvaigždės:
''Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.''
 
„Dėl savo padėties ekliptikos /.../ žiemos saulėgrįžos dieną, būdamas beveik opozicijoje Saulei, jis teka netrukus po saulėlydžio. Pagal Šienpjovių aukščio padidėjimą virš horizonto iš karto po Saulės laidos galima įvertinti dienos pailgėjimo laiką. Jei apie Kalėdas 3 ryškiausios Šienpjovių žvaigždės po Saulės laidos dar vos rodosi, tai jau Trijų Karalių (01.06) dienos vakare – išryškėja pakilusios apie 6 laipsnius virš horizonto. Tokia įsidėmėtino žvaigždyno padėtis ir buvo ženklu, kad diena jau šiek tiek pailgėjo. /.../ Tai, kad žvaigždynas iš ties buvo siejamas su Trijų Karalių diena, liudija ir kitas jam priskiriamas pavadinimas Trys Karaliai“.
''Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.''
 
Beje, etnografė [[Pranė Dundulienė]], remdamasi etnografine medžiaga iš savo gimtųjų Švenčionių rajono, yra tiesiogiai užrašiusi, kad nuo Kalėdų iki Trijų Karalių „diena pailgėja per gaidžio žingsnį, arba tiek, kiek avinas pašoka į viršų, t. y. tokio ilgio kelią nuėjo Šienpjoviai“.
''Lietuvos Taryba pranešdama apie tai vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.''
 
[[Jonas Vaiškūnas]] Krikštų/Trijų Karalių šventės paprotį sodybos statinių duris ir net svarbius namų apyvokos daiktus ženklinti trimis kryžiukais sieja su minėtu trijų Šienpjovių žvaigždžių, pagal kurias buvo nustatomas dienos pailgėjimas po Kalėdų, sureikšminimu. „Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis. Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai – Atarašai bei Krikštai. „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus“.
== Paskelbimas „Lietuvos aide“ ir vokiečių administracijos reakcija ==
„[[Lietuvos aidas]]“, kuriame visuomenei buvo paskelbta apie Lietuvos nepriklausomybę, vokiečių okupacijos metais buvo griežtai [[cenzūra|cenzūruojamas]]. Žinodama, kad akto paskelbimas supykdys okupantų administraciją, Lietuvos taryba įsakė [[Kuktos spaustuvė|Martyno Kuktos]] spaustuvei išspausdinti kelis šimtus laikraščio egzempliorių trys dienos prieš cenzoriaus peržiūrą.
 
Atėjus krikščionybei ši [[tradicija]] buvo sulieta su Trijų karalių švente. Tuomet persirengėlių būrį papildė nauji karalių personažai.
[[Vasario 18]] d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“ ir kituose.
 
Vokiečių valdžia nusprendė sunaikinti M. Kuktos spaustuvę, bet anksčiau išleisti „Lietuvos aido“ egzemplioriai pasiekė lietuvius Tėvynėje bei užsienyje (Rusijoje, [[JAV]], Vokietijoje ir kitur). Vėliau akto platinimas paskelbtas nelegaliu, laikraščiai konfiskuoti. [[Petras Klimas|Petrui Klimui]] pasisekė paslėpti maždaug 60 vienetų.
 
== Signatarai ==
 
Vasario 16-osios akto tekstą rengė [[Jonas Vileišis]], Petras Klimas, [[Mykolas Biržiška]], [[Steponas Kairys]], o pasirašė 20 tarybos narių:
 
* [[Saliamonas Banaitis]]
* [[Jonas Basanavičius]]
* [[Mykolas Biržiška]]
* [[Kazimieras Bizauskas]]
* [[Pranas Dovydaitis]]
* [[Steponas Kairys]]
* [[Petras Klimas]]
* [[Donatas Malinauskas]]
* [[Vladas Mironas]]
* [[Stanislovas Narutavičius]]
* [[Alfonsas Petrulis]]
* [[Antanas Smetona]]
* [[Jonas Smilgevičius]]
* [[Justinas Staugaitis]]
* [[Aleksandras Stulginskis]]
* [[Jurgis Šaulys]]
* [[Kazimieras Steponas Šaulys|Kazimieras Šaulys]]
* [[Jokūbas Šernas]]
* [[Jonas Vailokaitis]]
* [[Jonas Vileišis]]
 
== Dviejų originalų suradimas ==
2017 m. kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve [[Berlynas|Berlyne]] Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius [[Liudas Mažylis]] rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba ir vertimą į vokiečių kalbą. [[Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras|Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro]] ekspertai nustatė, kad Akto originalas surašytas signataro [[Jurgis Šaulys|Jurgio Šaulio]] ranka. <ref>[https://www.lzinios.lt/lzinios/Istorija/nepriklausomybes-akta-rase-jurgio-saulio-ranka/256746 Nepriklausomybės aktą rašė Jurgio Šaulio ranka]</ref>
 
== Nuorodos ==
* [http://viduramziu.istorija.net/etno/vasario16.htm Nepriklausomybės akto tekstas]
* [http://www.vdu.lt/lt/liudas-mazylis-rado-vasario-16-osios-akto-originala/ Pranešimas apie originalo radimą 2017 m.]
* [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biSerial.do?biRecordId=6321# Elektroninės laikraščio „Lietuvos aidas“ kopijos]
* [http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030312/pozi_01.html Signatarai ir signatarais pasivadinusieji // XXI amžius, 2003-03-12]
* [http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/daugiau-nei-70-metu-dinges-vasario-16-osios-akto-originalas-lietuviu-kalba-berlyne-rastas-per-dvi-dienas-56-776154 Atrastas Vasario 16-osios aktas]
 
== Šaltiniai ==
{{išnašos}}
 
{{Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai}}
{{straipsniai apie Lietuvą}}
 
[[Kategorija:Lietuvos istorija (1918-1940 m.)|Nepriklausomybės aktas]]
[[Kategorija:Nepriklausomybės deklaracijos]]
[[Kategorija:Istoriniai Lietuvos teisės šaltiniai]]
[[Kategorija:Lietuvos konstitucinės teisės istorija]]
Anoniminis naudotojas