Almochadai: Skirtumas tarp puslapio versijų

26 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
S
S (Automatizuotas kalbos klaidų taisymas.)
Valdžią paveldėjo jo 25 metų sūnus [[Abu Jusufas I Jakubas Almansuras]]. Jo valdymas prasidėjo sudėtingoje aplinkoje. Iš naujo teko įsitvirtinti Ispanijoje, įtempta padėtis buvo [[Tunisas|Tunise]], kur įsiveržė [[Balearų salos|Maljorkos]] emyrai broliai Banu Ganijai (Banu Ghaniya). [[1184]] m. Banu netikėtai užėmė [[Bedžaja|Bedžają]], o po to, padedami vietos gyventojų, [[1186]] m. – Alžyrą ir Milianą (Khemis Meliana), o [[1187]] m. – [[Gafsa|Gafsą]] (Tunisas). Ką tik paėmęs valdžią jaunasis kalifas Jakubas Almansuras puolė brolius Banu Ganijus ir nugalėjo prie [[Konstantina|Konstantinos]] ir antrą kartą prie [[Gabesas|Gabeso]]. Kad baigtų vietos genčių sukilimą, jis perkėlė į Maroką tris arabų gentis, bet vis tiek čia Almochadų valdžia liko silpna. [[1188]] m. Jahija ibn Ganija (Yahya Ibn Ghaniya) atnaujino karą ir per kelerius metus užkariavo visą rytų Magrebą. Jakubas Almansuras negalėjo kariauti dviem frontais ir didžiausią dėmesį skyrė Ispanijai. Čia krikščionys, vadovaujami Kastilijos karaliaus [[Alfonsas VIII|Alfonso VIII]], po ilgos apgulties atėmė iš Almochadų [[Kuenka (Ispanija)|Kuenką]], o Leono karalius – [[Estremadūra|Estremadūrą]]. Jakubas Almansuras kruopščiai ruošėsi atsakomajam mūšiui ir [[1195]] m. [[liepos 18]] d. prie Alarkos nugalėjo kastiliečius (Battle of Alarcos). Po šios pergalės jis pradėjo puolimą prieš [[Toledas|Toledą]], [[Madridas|Madridą]] ir Kuenką, bet šių miestų apgultys buvo bevaisės. Tuo metu, kai šalies pakraščiuose vyko karai, pačiame Maroke buvo taika ir šalis klestėjo. Todėl Jakubo Almansuro valdymas buvo sėkmingiausias Almochadų imperijos istorijoje.
Po Jakubo Almansuro mirties prasidėjo greitas imperijos nuosmukis. [[1199]] m. šalį paveldėjo jo sūnus [[Muhamedas Anasyras]]. Jis pirmiausiai atnaujino kovą su Banu Ganija. Muhamedo Anasyro laivynas vėl užėmė Tunisą, o armija įžengė į Gafsą ir Mahdiją. Jahija ibn Ganija pralaimėjęs pabėgo į dykumą. Kalifas Tunise vietininku paskyrė šeichą Abu Muhamedą. Tuo tarpu Ispanijoje Kastilijos karalius ruošėsi atsiimti Alarkos pilį. Jis pasikvietė visus Ispanijos karalius, Portugalijos karalių ir net popiežių [[Paskalis II|Paskalį II]], kuris rėmė [[Kryžiaus žygiai|kryžiaus žygius]] prieš Almochadus. Iš visos Europos į Kastiliją suvažiavo riteriai ir nuotykių ieškotojai. [[1211]] m. vasario mėn. Muhamedas Anasyras su didžiule armija persikėlė į Ispaniją. Ši kampanija buvo sunki ir musulmonams pasibaigė katastrofa. Stipri jungtinė krikščionių armija perėjo [[Siera Morena kalnai|Siera Morenos kalnus]] ir [[1212]] m. [[liepos 16]] d. smogė prie Las Navaso de Toloso<ref>https://archive.is/20120714152014/personal.telefonica.terra.es/web/acv49/jaen/batalla_la_losa.htm [[Las Navas de Tolos mūšis]]</ref> lemtingą Almochadams smūgį (Battle of Las Navas de Tolosa). Tik [[Maras|maro]] epidemija sustabdė tolimesnį krikščionių žygį į pietus.
[[Vaizdas:BattleBatalla ofde Laslas Navas de Tolosa, por Francisco van Halen.jpg|300px|thumb|right|[[Las Navas de Tolos mūšis]]. [[XIX a.]], dailininkas F. P. Van Halenas, Senato rūmai, [[Madridas]].]]
 
== Nuosmukis ir [[Pirėnų pusiasalis|Pirėnų pusiasalio]] praradimas ==
140

pakeitimų