Kuršininkų tarmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

386 pridėti baitai ,  prieš 2 metus
nėra keitimo aprašymo
S
sil=-}}
 
'''Kuršininkų kalba''' ({{lv|kursenieku valoda}}; kurš. ''kursisk valuod'', {{de|Nehrungskurisch}}) – nykstanti [[baltų kalbos|baltų]] [[tarmė]], susiformavusi [[XV a.|XV]]–[[XVIII a.]],<ref>Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. - In: Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose. 2015. P. 207-225. [https://www.researchgate.net/publication/292995915_Kursiu_nerijos_kursininku_tarmes_nykimo_pozymiai_daiktavardziu_linksniavimo_pokyciai_rasytiniuose_paminkluose_Signs_of_Extinction_of_the_Kursenieku_Dialect_on_the_Curonian_Spit_Changes_in_the_Declensi PDF]. „[[ResearchGate]]“.</ref> kai dalis [[Latvija|Latvijos]] [[Kuršas|Kuršo]] gyventojų persikėlė į [[Šventoji|Šventosios]], [[Palanga|Palangos]] apylinkes bei [[Rytų Prūsijos provincija|Rytprūsių]] pajūrį, [[Kuršių nerija|Kuršių neriją]] ir sumišo su lietuviais, vokiečiais ir apylinkėse gyvenusių kuršių bei prūsų palikuonimis. Kuršininkų tarmė yra latvių kalbos tarmė stipriai paveikta [[lietuvių kalba|lietuvių kalbos]], [[vokiečių žemaičių tarmė]]s ir vokiečių kalbos.
 
1945 m. dar buvo apie 245 šeimos, kuriose kalbėta kuršininkų tarme. Antrojo pasaulinio karo pabaigo praktiškai visi kuršininkai atsidūrė Vokietijoje. 2002 m. Vokietijoje dar buvo 7 asmenys mokantys kuršininkų tarmę.
 
Patys [[kuršininkai]] savęs niekada nelaikė [[latviai]]s bei savo kalbos nelaikė [[Latvių kalba|latvių kalbos]] tarme. Dėl intensyvių kalbinių kontaktų, ypatingo socialinio statuso ir istorinių-politinių aplinkybių tarmė nuolat kito, o jos vartojimo plotas sparčiai mažėjo.