Krokuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Vaidila (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 57:
 
[[1939]]–[[1945]] m. miestą okupavo [[Vokietija]]. Operacijoje, pavadintoje „Sonderaktion Krakau“, daugiau kaip 180 universiteto profesorių ir dėstytojų buvo suimti ir nusiųsti į „Sachsenhausen“ ir „Dachau“ [[koncentracijos stovykla]]s. [[Žydai]] buvo apgyvendinti [[getas|gete]] ir vėliau nužudyti ar nusiųsti į „Płaszów“ ir „[[Osvencimas|Oświęcim]]“ koncentracijos stovyklas.
 
== Turizmas ==
Miestą sudaro centrinė dalis ir 7 priemiesčiai. Krokuvoje yra XV a. tvirtovės likučiai, 39 bažnyčios, daug varpinių, 25 vienuolynai, 7 sinagogos. Vavelyje yra lenkų karalių, vyskupų ir didvyrių laidojimo vieta. Gotikinė [[šv. Marijos bazilika]], šv. Onos bažnyčia su Koperniko kapu. Didelė XIII a. pilis, Lenkijos karalių rezidencija. Joje yra nacionalinis muziejus, kuriame saugomi [[Janas Mateika|J. Mateikos]], Semigradskio ir kt. dailininkų kūriniai; technikos ir pramonės muziejus, arkivyskupo rūmai. [[Krokuvos universitetas|Universiteto]] pastatas, kuriame įsikūrusi ir mokslų akademija. Jogailos biblioteka su 300 000 knygų ir 5000 rankraščių. [[Čartoriskių muziejus]]. [[Vaizdas:Kraków Akademia Sztuk Pięknych 03.JPG|thumb|260px|Krokuvos Menų akademija]] Studijuoti galima ne tik universitete, bet ir kunigų seminarijoje, konservatorijoje, Menų akademijoje. Turistai skuba pamatyti [[Krokuvos Arkivyskupų rūmai|Arkivyskupų rūmus]], pro kurių ''popiežiaus langelį'' tikintiesiems mojavo [[Jonas Paulius II]]. Lietuviai noriai aplanko ''Žalgirio mūšio paminklą'', kuriame pavaizduotas ir [[Ldk]] [[Vytautas]] su kardu bei jo karys su ietimi rankose.
 
== Geografija ==
eilutė 92 ⟶ 95:
 
Ypač karštomis vasaros dienomis pasitaiko audrų su [[perkūnija]]. Paskutiniais metais ekstremalių orų reiškinių regione padaugėjo, pvz., [[liūtis]], kurios metu iškrenta 50 l/m² ar net nedideli [[Viesulas|viesulai]]. 2003 m. buvo stebimi dulkių sūkuriai.
 
== Įžymybės ==
Miestą sudaro centrinė dalis ir 7 priemiesčiai. Krokuvoje yra XV a. tvirtovės likučiai, 39 bažnyčios, daug varpinių, 25 vienuolynai, 7 sinagogos. Vavelyje yra lenkų karalių, vyskupų ir didvyrių laidojimo vieta. Gotikinė [[šv. Marijos bazilika]], šv. Onos bažnyčia su Koperniko kapu. Didelė XIII a. pilis, Lenkijos karalių rezidencija. Joje yra nacionalinis muziejus, kuriame saugomi [[Janas Mateika|J. Mateikos]], Semigradskio ir kt. dailininkų kūriniai; technikos ir pramonės muziejus, arkivyskupo rūmai. [[Krokuvos universitetas|Universiteto]] pastatas, kuriame įsikūrusi ir mokslų akademija. Jogailos biblioteka su 300 000 knygų ir 5000 rankraščių. [[Čartoriskių muziejus]]. [[Vaizdas:Kraków Akademia Sztuk Pięknych 03.JPG|thumb|260px|Krokuvos Menų akademija]] Studijuoti galima ne tik universitete, bet ir kunigų seminarijoje, konservatorijoje, Menų akademijoje. Turistai skuba pamatyti [[Krokuvos Arkivyskupų rūmai|Arkivyskupų rūmus]], pro kurių ''popiežiaus langelį'' tikintiesiems mojavo [[Jonas Paulius II]]. Lietuviai noriai aplanko ''Žalgirio mūšio paminklą'', kuriame pavaizduotas ir [[Ldk]] [[Vytautas]] su kardu bei jo karys su ietimi rankose.
 
== Lietuviai ==