Ignacy Mościcki: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
KasiaK (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = off | titulas = Lenkijos Prezidentas | kiti titulai = | vardas = Ignacy Mościcki | paveikslėlis = Ignacy Moscicki.jpg | paveikslėlio apib...
(Jokio skirtumo)

13:29, 16 gruodžio 2018 versija

Ignacy Mościcki
Lenkijos Prezidentas
Gimė 1867 m. gruodžio 1 d.
Mierzanowo, Lenkijos karalystė
Mirė 1946 m. spalio 2 d. (78 metai)
Versoix, Šveicarija
Tautybė lenkas
Sutuoktinis (-ė) Michalina Czyżewska
Lenkijos Prezidentas
Veikla politikas, chemikas
Vikiteka Ignacy Mościcki

Ignacy Mościcki (1867 m. gruodžio 1 d. - 1946 m. spalio 2 d.) - Lenkijos visuomeninis veikėjas, Lenkijos prezidentas, chemikas, išradėjas, Lenkijos chemijos pramonės pradininkas.

Biografija

Gimė 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Baigė mokyklą Varšuvoje, o 1891 m. - Rigos politechniką. 1892 m. vasario 22 d. Mościcki vedė Michaliną Czyżewską. Juos siejo giminystės ryšiai (jo žmona - Mościckio tetos dukra), todėl leidimą tuoktis jiems turėjo suteikti pats popiežius. 1897 m. dirbo asistentu Fribūro universitete (Šveicarijoje). Gilinosi į azoto rūgšties gavybos metodus, nagrinėjo naftos gavybos ir perdirbimo problemas. 1920-1926 m. dirbo Lvovo politechnikos institute, iki 1925 m. buvo užėmęs fizikinės chemijos ir techninės elektrochemijos profesoriaus pareigas, o 1925-1926 mokslo metais tapo šios institucijos rektoriumi. Įkūrė azoto junginių fabriką Tarnuve; miesto rajonas, kuriame šis fabrikas buvo pastatytas, jo garbei pavadintas Mościce.

Politinė veikla

1892 m. įstojo į Užsienio lenkų socialistų sąjungą. Įvykus gegužės mėn. perversmui 1926 m., rekomendavus Pilsudskiui, buvo išrinktas prezidentu. Nors iš tikrųjų šalį valdė Pilsudskis, tačiau oficialiu šalies lyderiu tapo Ignacy Mościcki.

Prieš Pilsudskio mirtį 1935 m., kai šis turėjo sveikatos problemų, Lenkijoje buvo priimta konstitucija, ženkliai išplėtusi prezidento teises, ta2iau tai neapsaugojo šalies nuo 1936 m. nestabilumo. Tuo pat metu scenoje politinėje scenoje pasirodė Edward Rydz-Śmigły, kas padėjo stabilizuoti vidaus politikos padėtį.

1939 m. rugsėjo 1 d., pirmąją įsiveržimo į Lenkiją dieną prezidentas paskelbė pranešimą, kuriame pažymėjo, kad Lenkijos gyventojai turi kovoti už savo šalį. Kadangi rizika, kad Varšuvos karališkoji pilis taps vienu iš bombardavimo taikiniu, jis persikėlė į Blota kaimą prie Varšuvos. Remiantis Balandžio 13 d. konstitucija, savo įpėdiniu prezidento poste Mościcki paskyrė Rydzą-Śmigły. Kadangi Vokietijos kariuomenė judėjo greitai, jau rugsėjo 8 d. prezidentas turėjo persikelti į Olykos miestą Voluinėje, o rugsėjo 14 d. perkėlė savo rezidenciją į Zalučę. Kai rugsėjo 17 d. buvo gautas pranešimas apie Raudonosios armijos įsiveržimą į Lenkijos teritoriją, Kutuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo Mościcki, Rydz-Śmigły, užsienio reikalų ministras Józef Beck ir ministras pirmininkas Felicjan Sławoj Składkowski. Šiame susitikime buvo priimtas sprendimas evakuoti vyriausybės narius į Rumuniją. Mościcki kirto kirto Rumunijos sieną 1939 m. rugsėjo 17 d., 21:45. Ten jis buvo internuotas ir rugsėjo 25 d. prezidento postą perdavė generolui Bolesławui Wieniawa-Długoszowskiui. Tačiau su tuo nesitiko Prancūzijos valdžios atstovai, pareikalavę perduoti prezidento postą Władysławui Raczkiewicziui, su kuo Mościcki sutiko. 1939 m. gruodį kartu su šeima apsigyveno Šveicarijoje, kur praleido visus II pasaulinio karo metus.

1993 m. urna su jo palaikais buvo perkelta į Varšuvą.

Politinis postas
Prieš tai:
Stanisław Wojciechowski
Lenkijos Respublikos Prezidentas
 

1926 m. birželio 4 d. - 1939 m. rugsėjo 30 d.
Po to:
Władysław Raczkiewicz