Stanislovas Narutavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S + vikiteka |
S →Biografija: lk |
||
Eilutė 46:
[[Vaizdas:Stanislovo Narutavičiaus portretas.jpg|miniatiūra|200px|left|Signataro portretas ant [[Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija|Alsėdžių S. Narutavičiaus gimnazijos]] sienos]]
Nuo [[1887]] m. gyveno [[Varšuva|Varšuvoje]], dirbo apskrities teisme, vėliau ėmėsi žurnalistinės ir leidybinės veiklos. Su lenkų socialdemokratu, mokslininku L. Krzywickiu [[1890]] m. leido laikraštį „Tygodnik powszechny“. [[1889]] m. vedė iš [[Klyšiai|Klyšių]] (Akmenės raj.) kilusią [[Joana Narutavičienė|Joaną Bilevičiūtę]] ([[1868]]–[[1948]]) - [[J%C3%B3zef_Pi%C5%82sudski|Juozapo Pilsudskio]] pusseserę. [[1899]]–[[1904]] m. su šeima gyveno [[Kališas|Kališe]] (Lenkija), vadovavo dujų tiekimo įmonei „Vereinigte Gaswerke S.A.“.
1904 m. įsikūrė Brėvikių dvare. Iki [[1908]] m. vertėsi advokato praktika, laisvalaikį skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui. [[1905]] m. įsteigė „Alsėdžių respubliką“. Telšių apskrities bajorai jį išrinko atstovu į kuriamą [[Kauno gubernija|Kauno gubernijos]] savivaldos instituciją – zemstvą. 1905 m. [[gruodžio 4]]-5 d. dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas|Didžiajame Vilniaus Seime]]. [[1907]] m. [[Telšiai|Telšiuose]] įsteigė mergaičių progimnaziją, [[1909]] m. – berniukų gimnaziją.<ref>http://www.lnm.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=131&Itemid=300</ref> [[1913]] m. kandidatavo į IV [[Rusijos imperijos Valstybės Dūma|Valstybės Dūmą]].
| |||