Seinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1522]] m. [[gruodžio 22]] d. [[Žygimantas Senasis]] įsakė [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] vaivadai ''Jonušui Kostevičiui'' (Janusz Kostewicz) suteikti žemės sklypą etmonui ''Jonui Višnioveckiui'' (Iwan Wiśniowiecki) prie [[Seina (upė)|Seinos upės]] kranto. [[1523]] m. [[gegužės 21]] d. vaivada perdavė šias žemes naujajam jų savininkui. Šioje vietoje tarp [[Seina (upė)|Seinos upės]] ir [[Seinai (ežeras)|Seinų ežero]] buvo pastatytas naujas medinis dvaras, kuris ir davė pradžią naujai gyvenvietei. [[Voluinė]]s valdytojas ''Višnioveckis'' taip niekad čia ir nepabuvojo ir perdavė šias žemes valdyti savo pavaldiniams. [[1593]] m. ''Višnioveckio'' provaikaitė ''Ona'', [[Vitebskas|Vitebsko]] vaivadijos valdytojo ''Mykolo Sapiegos'' žmona, pardavė šias žemes ''Jurgiui Grodzinskiui'' (Jerzy Grodziński), kurios jam kainavo 600,000 [[zlotas|zlotų]] sidabru. [[1602]] m. jis šią gyvenvietę savo vardo garbei pavadino ''Jurevu'' (Juriewo), bet pavadinimas taip ir neprigijo.

Seinus sujungęs kelis kaimus įkūrė ''Jurgis Grodzinskis''. Vienas iš tų kaimų buvo vadinamas Seinais, o J.Grodzinskio sugalvotas naujas pavadinimas ''Juriewo'' neprigijo. J.Grodzinskis mirė [[1603]] metų [[birželio 4]] dieną ir prieš mirdamas [[1602]] m. [[gegužės 16]] d. testamentu paliko visą savo turtą Vilniaus [[Dominikonų ordinas|dominikonų ordinui]]. [[1603]] m. [[birželio 4]] dieną [[Zigmantas Vaza]] patvirtino jo testamentą. [[1610]] m. vienuoliai šiose žemėse pradėjo statyti vienuolyną. Vienuolyno statybos buvo baigtos [[1619]] metais, o [[1632]] m. šalia vienuolyno pastatyta nauja bažnyčia. Gyvenvietė vystėsi lėtai, bet [[XVII a.]] viduryje buvo atidaryta dar viena bažnyčia, atidaryta spaustuvė ir pastatyta ligoninė. Tuo laikmečiu buvo labai puoselėjamas vienuolynas, kuris tapo vienu iš didžiausių tvirtovės tipo vienuolynų Centrinėje Europoje. Šalia kelio į [[Gardinas|Gardiną]] augantis miestelis [[Švedų tvanas|Švedų tvano]] metu buvo stipriai nuniokotas. [[1656]] m. gyvenvietę užėmę švedai ją stipriai apgriovė ir nuniokojo, bet vienuolynas liko nepaliestas ir po karo į jį grįžo vienuoliai. [[1670]] m. [[lapkričio 8]] dieną karalius [[Mykolas Kaributas Višnioveckis]] suteikė gyvenvietei privilegiją kas savaitę rengti turgų. Po šio sprendimo dominikonų vienuoliai pradėjo kviesti gyventojus iš [[Mazovija|Mazovijos]] apsigyventi šiose žemėse. Bet per [[XVIII a.]] vykusį [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestas vėl buvo smarkiai suniokotas ir tuo pačiu kilo dvi maro [[pandemija|pandemijos]].