|
== Istorija ==
PirmiejiPasaulio žinomikultūros parkaiistorijoje (sodai)yra teigiama, jog vieni iš pirmųjų parko atsiradimo pradininkų yra atsirado [[Britanija| BritanijojeBritanija]] romėnų dėka [[I a.|I m. e.]] amžiuje. Tuo metuVienas parkaiiš buvogarsiausių įrenginėjamipirmųjų prieparko gyvenamųjųtipų pastatųpavyzdžių - Fišburno romėnų rūmų parkas, kuris šiuo metu yra rekonstruotas. Tiksliai irParkams ganėtinainebuvo simetriškaivyraujanti susodintipompastika augalai,ar žemossudėtingos buksmedžiųgeometrinės [[gyvatvorė]]sformos taip, kurioskaip skirianitališkųjų žvyruotussodų pasivaikščiojimopavyzdžiuose. takusBuvo stengiamasi kuo daugiau parkų įkurti prie gyvenamųjų pastatų. Manoma,Nors jogpačio mažasparko gyvatvoriųprojektas, nišasnebuvo tuoypatingai metusimetriškas, puošdavoįvairiai skulptūrosišvingiuoti pasivaikščiojimo takai, urnostačiau arproporcingumas laukoatsispindėjo [[suolas|suoliukai]]gėlynuose. ParkasJuose nuovyravo namodarnumas vesdavo linkir krantinėsatkartojimas, oypač mažuosepopuliarios žemos buksmedžių [[ daržas|darželiuosegyvatvorė]] s, virtuvėskurios skirdavo tuos žvyruotus pasivaikščiojimo takus. reikmėmsTam, žmonėskad augindavogyventojams vaisiusbūtų irsukurtas daržoves.privatumo Vienasjausmas iš tinkamiausiųgyvatvorių tokioformavo tiponišas, parkokurios pavyzdžių –buvo Fišburnopuošiamos romėnųįvairiai: rūmų parkasskulptūromis, šiuolauko metusuoliukais dalinaiar rekonstruotasurnomis. <ref>''Trumpa parkų Didžiojoje Britanijoje istorija''. 2012. <Prieiga per internetą: http://www.lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/trumpa-parku-didziojoje-britanijoje-istorija [Žiūrėta 24 11 2018]></ref>
Didėjant karams ir kovoms architektūroje ėmė gausėti pilių. Šis laikotarpis priskiriamas viduramžiams. Pompastikos ar kitų architektūrinių elementų buvo mažai. Tai daugiau vietos, kurios skirtos pasisėdėjimams ar poilsiui po sunkios žvalgybos dienos. Svarbiausias privalumas šių sodų, jog atsiverdavo visas miesto vaizdas.
Viduramžiais susiformavo pilių [[sodas|sodai]]. Šių sodų pagrindinės vyraujančios ypatybės buvo iš žemių supiltos paaukštintos vietos, kurios apželdintos veja, skirtos pasisėdėjimams su savotiškai natūraliais suoleliais ar net aukštais pylimais, kauburiais, kalvomis nuo kurių matydavosi vaizdas, esantis už pilies sienų. Vėlyvaisiais viduramžiais pilyse, skirtuose apsaugoti dvaro rūmus, parkas buvo paprasčiausias žalias plotas, apsuptas gyvatvorių ir tvorelių.
[[Vaizdas:Montacute, Montacute House grounds - geograph.org.uk - 1112416.jpg|miniatiūra|Itališkasis sodas Montacute House. Plokštuminėje žemutinėje dalyje įrengtas puošnus parteris su vertikaliais akcentais ]]
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrą žemę, kad įkurti elnių ar galvijų [[ganykla]]s. Toks natūralios gamtos aptvėrimas davė pradžią kurti parkus, apsuptus sienų, tvorų ar gyvatvorių prie namų. Tiudorų dinastija (1485–1603 m.) pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus, kurie tapo savotiškai atskirti nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarasta linijų ir proporcijų harmonija. Svarbiausias Tiudorų indėlis – tai „mazginis“ (''knot garden'') ar ornamentinis parkas, kuriame naudojami stilizuoti, geometriniai mazgo pavidalai. Ornamentai buvo suformuoti iš smulkių gyvatvorių, dažniausiai buksmedžių, skirta žiūrėjimui nuo aukštesnių pasivaikščiojimo takų. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: ''Haddon Hall'' ([[Derbišyras|Derbišyre]]), ''Montacute House'' ([[Somersetas|Somersete]]).
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos, kuris siejamas su Tiudorų dinastija (1485–1603 m.). Šiame laikotarpyje ypač išpopuliarėjo žemdirbystė ir gyvulininkystė. Natūralus aptvėrimas turimos žemės, tam kad įkurtų elnių ar galvijų [[ganykla]]s, suformavo pradžią kurti parkus ar sodus, net paprastiems gyventojams, kurie iki tol visiškai nenusimanė apie architektūrinius elementus. Parkas buvo ganėtinai uždaras, tą uždarumo jausmą formavo įvarios sienos, tvoros, gyvatvorės. Tiudorų dinastija (1485–1603 m.) pasauliui atnešė didelį indėlį. Siekiant žmonijai įnešti kažko naujo, pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus, kurie tapo savotiškai atskirti nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarastos linijos ir proporcingumas. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: ''Haddon Hall'' ([[Derbišyras|Derbišyre]]), ''Montacute House'' ([[Somersetas|Somersete]]).
[[XVIII a.|XVIII amžius]] – grįžimas prie [[renesansas|renesanso]] natūralaus grožio. Vienas iš pirmųjų šio stiliaus iniciatorių buvo meno mecenatas lordas Barlingtonas. Kruopščiai suplanuota parko perspektyva su skulptūromis, klasikiniais ornamentais akcentuotos erdvės. Takų linijos ne tiesios, o vingiuotos, gėlynus pakeitė veja. Medžiai susodinti grupelėmis, o ne tiesiomis linijomis ir stačiakampius tvenkinius pakeitė natūralių formų ežerėliai. <ref>Balkevičius J. 2010. ''Sodų meno stilių raida''. Vilnius: VDA leidykla.</ref>Parkas ne atskiriamas nuo pastato, o su juo susilieja. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo viešieji parkai.
[[Vaizdas:G Jekyll enclosed garden.JPG|miniatiūra|Gertrude Jekyll suprojektuotas uždarasis sodas]] ▼XIX amžiuje labiau buvo susikoncentruota į [[gėlių darželis|gėlynus]], egzotines spalvas ir sudėtingą dizainą. Gausu viešųjų peizažinių parkų, jie buvo mėgiami žmonių, vienas tokių – Halifakso „Liaudies parkas“. Vėliau buvo varijuojama tarp simetriškojo ir „laukinio“ parko stiliaus. Tokio stiliaus šalininkas buvo įtakingas rašytojas Viljamas Robinsonas.
[[XVIII a.|XVIII amžius]] – [[XX a.]] vienas iš moderniausių laikotarpių parkų atžvilgiu. Tai klestėjimo laikotarpis, kuomet ne tik Italijoje ar Prancūzijoje vyrauja išskirtinio grožio parkai, tačiau ir Nyderlanduose, Vokietijoje taip pat ir Lietuvoje. Parkų kūrimui skiriamas itin kruopštus darbas, atsakingumas, kruopščiai išplanuojamos visos detalės. Parkuose įsivyrauja perspektyvos kartu su skulptūromis, erdvės akcentuotos klasikiniais ornamentais, takų linijos nėra griežtos,jos kaip tik tampa plastiškos, gėlynus jau pakeičia veja. Siekiama kuo daugiau sukurti natūralumo. Augalai sodinami laisva forma, o vandens tvenkiniai taip pat iš stačiakampio formos pereina prie natūralios. <ref>Balkevičius J. 2010. ''Sodų meno stilių raida''. Vilnius: VDA leidykla.</ref>Parkas ne atskiriamas nuo pastato, o su juo susilieja. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo viešieji parkai.
XX amžiuje ypač išpopuliarėjo daugiamečių žolių bordiūras ir parko planavimą paremtą spalvine schema. Įtakingiausio to laikmečio sodininkė laikoma Gertrude Jekyll, <ref>Jekyll, G. ''Wood and Garden'' (Longmans, Green and Co., 1899).</ref>kuri sukūrė savotišką „Cottage garden“ tradiciją. Svarbiausias sodas, parkas, o tik po to pastatas. ▼
▲[[Vaizdas:G Jekyll enclosed garden.JPG|miniatiūra|Gertrude Jekyll suprojektuotas uždarasis sodas]]
▲XX amžiuje ypač išpopuliarėjo daugiamečiųdaugiamečiai žolių bordiūrasaugalai ir parkojų spalvinė įvairovė. Daugiausia sodų ar parkų planavimas planavimąbuvo paremtąparemtas spalvine schema. Įtakingiausio to laikmečio sodininkė laikoma Gertrude Jekyll, <ref>Jekyll, G. ''Wood and Garden'' (Longmans, Green and Co., 1899).</ref>kuri sukūrė savotišką „Cottage garden“ tradiciją. SvarbiausiasJos sodas,teigimu gyventojams didžiausias prioritetas turėtų būti parkas ar sodas, o tik po to pastatas.
== Parkų klasifikacija ==
=== Miestų parkai ===
[[Vaizdas:Salantu miesto parkas2014.JPG|miniatiūra|[[Salantai|Salantų]] miesto parkas po rekonstrukcijos 2014 m.]]
Miesto parkai – tai ne tik svarbiausi architektūriniai, urbanistiniai, semantiniaiar miestųgamtiniai struktūroselementai elementaimiestams, bet ir vietos, kuriose vyksta reikšmingiausi miesto gyvenimo įvykiai – šventiniai renginiai, minėjimai, kiti visuomenės susibūrimai, taip pat jos naudojamos trumpalaikiam gyventojų poilsiui, bendravimui, susitikimams ir pan. <ref>Jakovlevas –Mateckis K. 20112009. ''LietuvosMiesto istoriniųkraštovaizdžio parkųarchitektūra, raidosI analizėtomas. irMiesto kaikraštovaizdžio kuriearchitektūros jųraida atkūrimoir problemosteorijos aspektaipagrindai.'' PrieigaVilnius: perVGTU internetąleidykla https:Technila<//www.researchgate.net/publication/271818477_Lietuvos_Istoriniu_Parku_Raidos_Analize_Ir_Kai_Kurie_Ju_Atkurimo_Problemos_Aspektai [Žiūrėta 23 11 2018].ref></ref>Miestų parkų suplanavimasplanavimas, funkcinisfunkcinių zonavimas,zonų ar atskirų objektų ir zonųelementų išdėstymas parkuose, visų pirma priklauso nuo pagrindinių mieste vyraujančių funkcijų. MiestoPoilsio parkųzonai įranga –daugiausia taiatsižvelgiama dangos,į meniniai elementainatūralumą, skulptūros,natūralias fontanaidetales, suolai,stengiamasi stendaikuo irpaprastesnius kiti,augalus kurietaikyti. tamMiesto tikrucentruose mastuįsikūrusioms atspindiaikštėms miestopriešingai parkųskiriama funkcijasdaugiau (reprezentacinę, rekreacinę, visuomeninę ir pan.)dėmesio. ParkųTaikomi želdiniuspuošnesni dažnaiaugalai, sudaroįrenginėjami vejos,fontanai gėlynai,ar medžiai,skulptūros krūmaižmonių, gyvatvorės,miesto vijokliaipagerbimui.<ref>Dringelis L. 2011. ''Miestų aikštės: jų pertvarkymo patyrimas ir rezultatai.'' Prieiga per internetą: <http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=2&sid=f1d96487-fbad-412b-8a9c-aeda63601324%40pdc-v-sessmgr01 [Žiūrėta 28 11 2018]>.</ref>
Miesto parkų įranga – tai dangos, meniniai elementai, skulptūros, fontanai, suolai, stendai ir kiti, kurie tam tikru mastu atspindi miesto parkų funkcijas (reprezentacinę, rekreacinę, visuomeninę ir pan.). Parkų želdinius dažnai sudaro vejos, gėlynai, medžiai, krūmai, gyvatvorės, vijokliai.<ref>Dringelis L. 2011. ''Miestų aikštės: jų pertvarkymo patyrimas ir rezultatai.'' Prieiga per internetą: <http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=2&sid=f1d96487-fbad-412b-8a9c-aeda63601324%40pdc-v-sessmgr01 [Žiūrėta 28 11 2018]>.</ref>
== Šaltiniai ==
|
