Parkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.61.198.204 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas)
Žyma: Atmesti
Dunno369 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
 
== Istorija ==
PirmiejiVieni žinomi parkaipirmųjų žinomų parkų (sodaisodų) atsirado [[Britanija|Britanijoje]] romėnų dėka [[I a.|I m. e.]] amžiuje. Tuo metu parkai buvo įrenginėjami prie gyvenamųjų pastatų. TiksliaiTaikomas ir ganėtinaitikslumas, simetriškai susodinti augalai, žemos buksmedžių [[gyvatvorė]]s, kurios skirianskirdavo žvyruotus pasivaikščiojimo takus. ManomaBuvo teigiama, jog mažasšios gyvatvorių nišasnišos tuo metulaikmečiu puošdavo skulptūrosskulptūras, urnosurnas ar lauko [[suolas|suoliukaisuolus]]. Parkas nuo namo vesdavo link krantinės, o mažuose [[daržas|darželiuose]], virtuvės reikmėms, žmonės augindavo vaisius ir daržoves. Vienas iš tinkamiausių tokio tipo parko pavyzdžių  – Fišburno romėnų rūmų parkas, šiuo metu dalinai rekonstruotas.<ref>''Trumpa parkų Didžiojoje Britanijoje istorija''. 2012. <Prieiga per internetą: http://www.lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/trumpa-parku-didziojoje-britanijoje-istorija [Žiūrėta 24 11 2018]></ref>
 
Viduramžiais susiformavo vadinami pilių [[sodas|sodai]]. ŠiųŠiuose sodųsoduose pagrindinėspagrindinė vyraujančiosvyraujanti ypatybėstematika buvo iš žemių supiltos paaukštintos vietos, kurios buvo apželdintos veja,. Šios erdvės dažniausiai būdavo skirtos pasisėdėjimams su savotiškai natūraliais suoleliaissuolais ar net aukštais pylimais, kauburiaiskalvomis, kalvomis nuo kurių matydavosi vaizdas, esantis už pilies sienų. Vėlyvaisiais viduramžiais pilyse,pilys skirtuosebuvo skirtos apsaugoti dvaro rūmus, parkas buvo paprasčiausias žalias plotas, apsuptas gyvatvorių ir tvoreliųtvorų.
[[Vaizdas:Montacute, Montacute House grounds - geograph.org.uk - 1112416.jpg|miniatiūra|Itališkasis sodas Montacute House. Plokštuminėje žemutinėje dalyje įrengtas puošnus parteris su vertikaliais akcentais ]]
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrą žemę, kad įkurti elnių ar galvijų [[ganykla]]s. Toks natūralios gamtos aptvėrimas davė pradžią kurti parkus, apsuptus sienų, tvorų ar gyvatvorių prie namų. Tiudorų dinastija (1485–1603 m.) pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus, kurie tapo savotiškai atskirti nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarasta linijų ir proporcijų harmonija. Svarbiausias Tiudorų indėlis – tai „mazginis“ (''knot garden'') ar ornamentinis parkas, kuriame naudojami stilizuoti, geometriniai mazgo pavidalai. Ornamentai buvo suformuoti iš smulkių gyvatvorių, dažniausiai buksmedžių, skirta žiūrėjimui nuo aukštesnių pasivaikščiojimo takų. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: ''Haddon Hall'' ([[Derbišyras|Derbišyre]]), ''Montacute House'' ([[Somersetas|Somersete]]).
 
Kitas parkų vystymosi etapas atėjo po reformacijos. Dauguma žemvaldžių aptverdavo bendrąsavo turimą žemę, kad įkurtiįkurtų elnių ar galvijų [[ganykla]]s. Toks natūralios gamtos aptvėrimas davė pradžią pradėti kurti parkus, apsuptuskurie būtų apsupti sienų, tvorų ar gyvatvorių prie namų. Tiudorų dinastija (1485–1603  m.) buvo viena iš pirmųjų, kurie pasekė Italijos pavyzdžiu formuojant parkus,. kurieŠios erdvės tapo savotiškai atskirtiatskirtos nuo pastato, įsivyravo viduramžiais prarasta linijų ir proporcijų harmonija. Svarbiausias Tiudorų indėlis  – tai vadinamas „mazginis“ (''knot garden'') ar ornamentinis parkas, kuriame naudojami stilizuoti, geometriniai mazgo pavidalai. Ornamentai buvo suformuoti iš smulkių gyvatvorių, dažniausiai buksmedžių, skirta žiūrėjimui nuo aukštesnių pasivaikščiojimo takų. Itališkųjų parkų pavyzdžiai: ''Haddon Hall'' ([[Derbišyras|Derbišyre]]), ''Montacute House'' ([[Somersetas|Somersete]]).
[[XVIII a.|XVIII amžius]] – grįžimas prie [[renesansas|renesanso]] natūralaus grožio. Vienas iš pirmųjų šio stiliaus iniciatorių buvo meno mecenatas lordas Barlingtonas. Kruopščiai suplanuota parko perspektyva su skulptūromis, klasikiniais ornamentais akcentuotos erdvės. Takų linijos ne tiesios, o vingiuotos, gėlynus pakeitė veja. Medžiai susodinti grupelėmis, o ne tiesiomis linijomis ir stačiakampius tvenkinius pakeitė natūralių formų ežerėliai. <ref>Balkevičius J. 2010. ''Sodų meno stilių raida''. Vilnius: VDA leidykla.</ref>Parkas ne atskiriamas nuo pastato, o su juo susilieja. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo viešieji parkai.
 
[[XVIII a.|XVIII amžius]]  – grįžimas prie [[renesansas|renesanso]] natūralaus grožio. Vienas iš pirmųjų šio stiliaus iniciatorių buvo meno mecenatas lordas Barlingtonas. Kruopščiai suplanuota parko perspektyva, kartu su skulptūromis, klasikiniais ornamentais akcentuotos erdvės. Takų linijos nenebuvo visiškai tiesios, o vingiuotos, gėlynus pakeitė veja. Medžiai susodinti grupelėmis, o ne tiesiomisvientisa linijomislinija ir stačiakampius tvenkinius pakeitė natūralių formų ežerėliaiežai. <ref>Balkevičius J. 2010. ''Sodų meno stilių raida''. Vilnius: VDA leidykla.</ref>Parkas ne atskiriamas nuo pastato, o su juo susilieja. Šiuo laikotarpiu ypač išpopuliarėjo viešieji parkai.
 
[[Vaizdas:G Jekyll enclosed garden.JPG|miniatiūra|Gertrude Jekyll suprojektuotas uždarasis sodas]]
XIX amžiuje labiaudidesnis dėmesys buvo susikoncentruotaskiriamas į [[gėlių darželis|gėlynus]], egzotinesryškias spalvas ir sudėtingą dizainą. GausuTapo viešųjųypač peizažiniųreikalinga parkųkurti viešuosius peizažinius parkus, jiekurių buvopopuliarumas mėgiamitarp žmonių, vienastik didėjo. Vienas tokių  – Halifakso „Liaudies parkas“., Vėliaukuriame buvo varijuojama tarpvarijuoja simetriškojo ir „laukinio“ parko stiliausstiliai. Tokio stiliaus šalininkas buvo įtakingas rašytojas Viljamas Robinsonas.
 
XX amžiuje ypač išpopuliarėjo daugiamečių žolių bordiūras ir parko planavimą paremtą spalvine schema. Įtakingiausio to laikmečio sodininkė laikoma Gertrude Jekyll, <ref>Jekyll, G. ''Wood and Garden'' (Longmans, Green and Co., 1899).</ref>kuri sukūrė savotišką „Cottage garden“ tradiciją. Svarbiausias sodas, parkas, o tik po to pastatas.
eilutė 56 ⟶ 58:
=== Miestų parkai ===
[[Vaizdas:Salantu miesto parkas2014.JPG|miniatiūra|[[Salantai|Salantų]] miesto parkas po rekonstrukcijos 2014 m.]]
Miesto parkai  – tai ne tik svarbiausi architektūriniai, urbanistiniai, semantiniai miestų struktūros elementai, bet ir vietos, kuriose vyksta reikšmingiausi miesto gyvenimo įvykiai  – šventiniai renginiai, minėjimai, kiti visuomenės susibūrimai, taip pat jos naudojamos trumpalaikiam gyventojų poilsiui, bendravimui, susitikimams ir pan. <ref>Jakovlevas –Mateckis K. 20112009. ''LietuvosMiesto istoriniųkraštovaizdžio parkųarchitektūra, raidosI analizėtomas. irMiesto kaikraštovaizdžio kuriearchitektūros raida atkūrimoir problemosteorijos aspektaipagrindai.'' Prieiga per internetą httpsVilnius://www.researchgate.net/publication/271818477_Lietuvos_Istoriniu_Parku_Raidos_Analize_Ir_Kai_Kurie_Ju_Atkurimo_Problemos_Aspektai [ŽiūrėtaVGTU 23leidykla 11 2018].Technila</ref>Miestų parkų suplanavimas, funkcinis zonavimas, ar atskirų objektų ir zonų išdėstymas parkuose visų pirmapirmiausia priklauso nuo pagrindinių funkcijų. Miesto parkų įranga  – tai dangos, meniniai elementai, skulptūros, fontanai, suolai, stendai ir kiti, kurie tam tikru mastu atspindi miesto parkų funkcijas (reprezentacinę, rekreacinę, visuomeninę ir pan.). Parkų želdinius dažnai sudaro vejos, gėlynai, medžiai, krūmai, gyvatvorės, vijokliai.<ref>Dringelis L. 2011. ''Miestų aikštės: jų pertvarkymo patyrimas ir rezultatai.'' Prieiga per internetą: <http://web.b.ebscohost.com/ehost/pdfviewer/pdfviewer?vid=2&sid=f1d96487-fbad-412b-8a9c-aeda63601324%40pdc-v-sessmgr01 [Žiūrėta 28 11 2018]>.</ref>
 
== Šaltiniai ==