Chulagu: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 36:
Bagdado sunaikinimas turėjo Chulagu neigiamų padarinių, nes tuomet [[Aukso Orda|Aukso ordos]] chanas [[Berkė]] buvo atsivertęs į [[islamas|islamą]] ir buvo pasibaisėjęs Chulagu armijos barbariškumais. Siekdamas sustabdyti Chulagu atakas prieš kitus musulmonus Berkė pats pradėjo karinius veiksmus prieš jį ir parėmė mameliukus, kas privedė prie pirmojo karo tarp mongolų karo vadų. Pats Chulagu buvo [[budizmas|budistas]], jo mylima žmona Doguz ir artimiausias generolas Kitbuga – [[krikščionybė|krikščionys]] ([[nestoriečiai]]). Jie ragino Chulagu bendradarbiauti su [[Akas|Akros]] riteriais toliau kariaujant Artimuosiuose Rytuose. [[Mosulas|Mosulo]], [[Persija|Persijos]] ir [[Rumo sultonatas|Rumo seldžiukų]] valdovai pasiūlė savo sąjungas.<ref>Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. ''History of Islam (Vol 3)'', 2001, p. 312</ref> 1260 m. sausio 25 d. Chulagu kariuomenė užėmė [[Alepas|Alepą]], kovo 2 d. – [[Damaskas|Damaską]]. Buvo užimti ir sunaikinti [[Nusaibinas]] ir [[Haranas]]. Po to armija buvo nukreipta į [[Chorasanas|Chorasaną]]. Tuo metu atėjo žinia apie chagano Munkės mirtį. Kaip Čingischano palikuoniui jam buvo privaloma grįžti į Mongoliją. Chulagu nepaisė patarimų nevykti ir su didžiąja kariuomenės dalimi išžygiavo. Į Mongoliją Chulagu avyko gerokai pavėlavęs įsikišti į kovą dėl chagano sosto tarp Arigbugos ir Chubilajaus. Sirijoje jis paliko menką armijos kontingentą, vadovaujamą Kitbugos.
 
Naujas Egipto sultonas [[Kutuzas]] buvo gavęs Chulagu laišką, kuriame buvo rašoma: ''Tai yra žodis to, kuris valdo pasaulį. Sugriauk savo sienas ir pasiduok. Jei tai padarysi, pažadu taiką. Jei ne, įvyks tai, kas įvyks, ko mes nežinome. Tik vienas Dangus žino.''<ref>Paul K. Davis. ''100 Decisive Battles: From Ancient Times to the Present''. p. 139</ref> Kutuzas liepė nužudyti pasiuntinius ir pasinaudojo proga, kai Chulagu pagrindinių pajėgų nėra. Akros kryžiuočiai tuo metu jau kaip pagrindinę grėsmę sau pradėjo matyti mongolų užkariautojus ir netrukdė Kutuzo armijos žygiui, nors tiesiogiai neparėmė. Egipto ir mongolų pajėgos susikovė 1260 m. rugsėjį [[Ain Džaluto mūšis|Ain Džaluto mūšyje]] [[Galilėja|Galilėjoje]], kuriame Kutuzas pasiekė triuškinamą pergalę prieš mongolus ir tai buvo pirmas kartas istorijoje, kada mongolų ekspansija buvo sustabdyta. Grįžęs1262 m. grįžęs į savo įkurtą [[Ilchanatas|Ilchanatą]] Chulagu įsivėlė į karą su Ordos chanu Berke. Pasak kronikų, Berkė pasakė: ''Chulaguchanas nužudė Bagdado kalifą ir daug musulmonų be jokios prasmės. Aš atkeršysiu jam už jo visus jo nusikaltimus''. Chulagu mirė [[1265]] m. [[vasario 8]] d. savo sostinėje [[Maraghė]]je būdamas 48-erių komoje iš įsiūčio, kai sužinojo, kad jo pasiųstas generolas į Siriją sukelti vietos gentis prieš Berkę pats su jomis sukilo prieš jį.<ref>Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. ''History of Islam (Vol 3)'', 2001, p. 313</ref> Buvo palaidotas pagal mongolų papročius paaukojant žmones. Maraghėje jis buvo įsteigęs planetariumą, kuriuo naudojosi Nasiras al Dinas al Tusis ir kiti mokslininkai. Po jo mirties Azerbaidžane, Irane, Irake valdė jo palikuonys Chulagidai[[Chulaguidai]].
 
== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}